Geopolitikos diagnostika: Bulgarija/Rusija, Bolivija, Sakartvelas
Bulgarija/Rusija
Faktas:
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, buvusiam parlamento nariui Nikolajui Malinovui.
Diagnozė:
Apdovanojimas suteiktas už „ypatingus nuopelnus, prisidedant prie taikos pasaulyje, draugystės, bendradarbiavimo ir pagarbos tarp tautų išsaugojimo.“ Malinovas Bulgarijoje žinomas savo prokremliškais pasisakymai, pritarimu Krymo aneksijai ir nusistatymu prieš Bulgarijos narystę NATO. Bet svarbiausia tai, kad prieš kelis mėnesius Bulgarijos prokurorai oficialiai pareiškė Nikolajui Malinovui kaltinimus šnipinėjimu Rusijai.
Buvo laikai, kai šnipai apdovanojimus gaudavo slapta arba po mirties, dabar, panašu, gauna viešai. Rusijai nėra ko slėpti šnipų, jei jau ne paslaptimi tapo jos „dalyvavimas“ užsienio šalių rinkimuose.
O Bulgarija – savaip įdomus Balkanų politikos elementas. Šalyje nestinga istorinių simpatijų rusams, ypač dėl karų su buvusia Osmanų imperija. Tačiau istorija susidėliojo taip, kad Bulgarija nebuvo pernelyg dėkinga Rusijai ar SSSR. Abu pasaulinius karus ji pradėjo rusams priešiškuose aljansuose, o ir dabar yra NATO ir ES narė. O kad atvirai kaltina Rusiją šnipinėjimu – tiesiog drąsi šalis. Kita vertus, ir ne tokia jau europietiška ir pasirengusi gynybai, kai norėtųsi Vakarų sostinėms. Taigi, tie Europos pakraščiai ne tokie jau saugūs ir suprantami…
Bolivija
Faktas:
Prezidentas Evo Morales atsistatydino, paliko šalį ir Meksikoje pasiprašė politinio prieglobsčio.
Diagnozė:
Pirmasis prezidentas-indėnas Lotynų Amerikos istorijoje suklastojo rinkimus ketvirtai kadencijai, kuri ir taip jam nebepriklausė, galiausiai suprato, kad neteisėtai išrinktas gali būti visai teisėtai nuverstas.
Armija ir policija taip pat išreiškė nepasitikėjimą Moralesu, bet formaliai valdžios neperėmė, tad šalyje susiformavo savotiškas politinis vakuumas. Kongresas turėtų paskelbti naujus rinkimus, tačiau jis gali ir nesurinkti kvorumo, nes parlamentinė daugumą sudaro Moraleso šalininkai. Opozicijos lyderis Carlos Mesa ragina policiją ir kariuomenę imtis tvarkos palaikymo, tačiau šalis lieka savotiškoje bevaldystės būsenoje.
Venesuela, Čilė, Bolivija, neramu ir kitose regiono šalyse. Ar po arabų pavasario sulauksime lotyniško vietinių politinių patriarchų rudens? Lotynų Amerika mėgsta naujus populiarius „tvirtarankius“, bet ir nusivilia greitai – kažkoks politinis žavesys taip ir nevirstantis ilgalaikiu pasitikėjimu.
Kodėl Šiaurės ir Pietų Amerikos taip skiriasi – ar čia tik klimatas kaltas?
Sakartvelas
Faktas:
Sakartvelo Ortodoksų Bažnyčią krečia sąmokslų skandalai – dvasininkai kaltinami ketinimais nužudyti Patriarchą Ilja II.
Diagnozė:
Skirtingai nuo Vakarų valstybių, deklaruojančių Bažnyčios ir Valstybės reikalų atskyrimą, Rytų apeigų krikščionių dominuojamose šalyse pastaraisiais dešimtmečiais stebimas Bažnyčios ir valstybės administracijos suartėjimas. Prezidentai ir premjerai noriai dalyvauja apeigose, Bažnyčių hierarchai laimina politikos lyderius.
Sakartvelo Patriarchas Ilja II, kuriam jau 86 metai, valdo Bažnyčią nuo 1977 metų. Suprantama, kad šiame poste atsirado ne be sovietinės valdžios sutikimo, tačiau sėkmingai vadovauja ir šalies nepriklausomybės laikotarpiu, kaip dera, sutaria su šalies politine valdžia, išlaiko balansą tarp kartaveliško patriotizmo ir hierarchinių ryšių su Maskvos patriarchatu. Tačiau visą bendruomenę kankina kelios vidinės ir išorinės Bažnyčios bėdos.
Pirma, kas bus po to, kai Ilja II dėl suprantamų priežasčių pasitrauks. Bažnyčios viduje vyksta kova tarp pro-maskvietiškos ir pro-konstantinopoliškos (Ukrainos pavyzdžiu) idėjos. Gali būti, kad norintiems klausimus spręsti čia ir dabar Ilja II tampa nebeparankus.
Antra, Bažnyčia kaltinama korupcija, turto švaistymu ir neskaidriais santykiais su šalies administracija. Ar ji taps skaidresnė, ar (panašiai kaip Rusijoje) taps vis labiau panaši į valdžiai tarnaujančią nevyriausybinę organizaciją?
Tad, tarpusavio kaltinimai sąmokslais yra šių bėdų atspindys, tačiau tai ne tik bažnytinių hierarchų, o visos šalies problema.
Užsk. Nr. EV-155