Poezija – kai sielos džiūgauja
„Poezija ateina iš visur ir iš visko… Poezija ta pati visur, visais laikais ir visose žemėse, apimanti, suglobianti, suglaudžianti viską į galingą kosminį… ovalą“ – kažkada mintijo lietuvių poetas Sigitas Geda. Poezija – ir šįkart buvo tas išmanusis vedlys, lydėjęs mus literatūriniu tiltu į Dusetas (Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Knygos šventė“ (literatūriniai tiltai Utenos regione). Aplankyti Anykščiai ir Ignalina, Utena ir Molėtai). Dusetose turėjome ne tik puikų susitikimą su poete, prozininke, aktore, pedagoge Marija Meile Kudarauskaite bei literatų klubo „Atgaiva“ nariais. Tai puiki staigmena, kurią organizavo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė.
„Rašymas – didelė čia susirinkusių žmonių gyvenimo dalis“ – sakė Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė, pradėdama renginį ir džiaugėsi, kad „Atgaiva“ visada aktyvi – kurianti ir norinti dalyvauti.
Literatų klubo „Atgaiva“ narių posmai skambėjo šiltai ir prasmingai: Marijos Varenbergienės eilėraštis įprasmino žmogaus tobuliausių svajonių visumą; Elenos Arminienės gilios mintys vertė ne tik suklusti, bet ir apmąstyti; Joanos Stašienės posmuose ryškėjo mūsų trapios egzistencijos motyvai; Elenos Antonovienės eiliuoti žodžiai buvo apie gražiausias akis, kuriose atsispindi mūsų Būties akimirkos; Monika Matulienė prakalbo apie paslaptingą tylą: joje visko tiek daug – tik mes dažnai to nepastebime; „Nesmerkime kitų“ – lyg išvada, lyg raginimas, lyg prašymas skambėjo Genovaitės Žilinskienės eilės… Viskas buvo taip miela ir suprantama. Poetinis žodis jungė skirtingus žmones, suvienydamas ir parodydamas jų gyvenimo vertybes. „Poezija reikalinga tam, kad kartais galėtum nusisukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į plyšius, kurie ne visada pastebimi“, – yra sakiusi Greta Ambrazaitė…
Labai prasmingai tąvakar nuskambėjo Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos abiturientės Gabijos Malažinskaitės, dainavusios savo kūrybos dainą, žodžiai: „Įsiklausyti ir nebijoti, kas brangu, apkabinti..“
Marija Meilė Kudarauskaitė sakė, kad vaikštinėdama po Dusetas, ji tarsi keliauja po 2 laikus: Dabar ir Tada. Pabrėždama, kad tai ilgai gyvenančių privilegija, kurią lygino net su daugiasluoksniu tortu, kurį valgydamas iškart jauti kelis skirtingus skonius. Ji teigė, kartais sunku suskaičiuoti, kiek sukalbanti „Amžiną atilsių“ – beveik prie kiekvieno namo: už tuos, kurių jau nebėra.
Šis rudeninis vakaras – puikus laikas poezijai… Tiesa, poezija į jos gyvenimą atėjo, rodos, atsitiktinai. Pirmas eilėraštis tiesiog, anot jos, iššoko važiuojant dviračiu į Jaskoniškes. Užsirašinėjant į užrašų knygelę, ji greit pildėsi… Šiandien jos poetinėje sąskaitoje – nemaža krūva poezijos knygelių. Nuoširdžius eilėraščius, verčiančius susimąstyti, pažvelgti giliau, poetė raiškiai skaitė, deklamavo. „Tebūna skaidru už savo viešnagę dėkot“ – nuoširdžiai sakė M.M. Kudarauskaitė, baigdama kalbėti apie poeziją ir toliau tęsė, kaip gimė mintis parašyti prozos knygą „Istorija iš pastalės“. Paskui pasakojo apie tai, kaip studijuodama pateko į dramos studiją. Žavėjomės ne tik nuostabiu pasakojimu, vaizdžia gyva kalba, bet subtiliu humoro jausmu ir tyra išmintimi, todėl laikas tikrai neprailgo.
Visų sielos džiūgavo, todėl ir niūrią lapkričio pavakarę ilgokai netilo kalbos – apie kūrybą, poeziją, literatūrą, viliojo nuostabūs „Dusetų kepyklėlės“ sausainiai, arbatos ir kavos aromatas. „Atrask viso gyvenimo pašaukimą, tada dirbk savo darbą išdidžiai ir su meile. Meilė – nepaprastai galingas veiksnys. Viską daryk nuolat siekdamas didžiausio meistriškumo. Pasaulis tau atsilygins tokiais nuostabiais būdais, kurių tu net neįstengi įsivaizduoti.“ – Robinas Sharma, kanadiečių rašytojas, bestselerių „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ autorius. Už puikią literatūrinę šventę didžiausia padėka Danutei Karlienei, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei ir Elenai Gaižiuvienei, Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėjai.