Konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje” LSMU Veterinarijos akademijoje
Gruodžio 5 d. LSMU Veterinarijos akademijos Didžiojoje salėje vyko konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje”, kuri buvo skirta Vilijampolės prijungimo prie Kauno miesto 100 – mečiui paminėti. Konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo nario Mindaugo Puidoko patarėjas Robertas Stanionis, Vilijampolės seniūnas Vygaudas Stundžia, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Rytas Kupčinskas, visuomenininkas Arvydas Juozaitis. Konferencijoje pranešimus skaitė: dr. Raimundas Kaminskas (Vilijampolės laiko žemėlapis (1919-2019): asmenybės, įvykiai ir interpretacijos), Žakas Gercas (Istoriškai susiklostę Vilijampolės žydų likimai), Lina Baršauskienė (Veterinarijos akademija-mokslo šviesulys istorinėje Vilijampolėje), Žilvinas Damijonaitis ir Diana Murauskienė (Kauno Veršvų mokyklos istorija tarpukaryje. Knygos „Veršvų gimnazijai -100″ pristatymas), Stasė Mickutė (Veršvų piliakalnis- Kauno ir Lietuvos etnopaveldas) akademikas, prof. Stasys Karazija (Veršvų kraštovaizdžio draustinis-Vilijampolės gamtos vertybė). Renginio pabaigoje LSMU gimnazijos bei Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos mokiniai pristatė savo meninę programą. Konferencijos dalyviai ir svečiai turėjo galimybę apžiūrėti Kauno regiono valstybės archyvo, Vilijampolės moksleivių bei Vilijampolės bendruomenių paruoštą kilnojamą parodą. Ačiū renginio organizatoriui etninio paveldo bendruomenei Kauno „Veršva” (vadovė Stasė Mickutė) už puikų renginį.
Vilijámpolė – Kauno vakarinė dalis prie Nemuno ir Neries santakos. Tai vienas seniausių Kauno priemiesčių, kuris 1919 m. buvo prijungtas prie Kauno miesto. 1652 m. LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila kviečia pirklius ir amatininkus atvykti į kuriamą Vilijampolės miestelį. 1774 m. pastatoma mūrinė sinagoga, 1791 m. Vilijampolė gauna turgaus privilegiją. Per 1830–1831 m. sukilimą prieš carinę valdžią, Vilijampolę užima sukilėliai. 1882–1941 m. veikia žydų Ješiva. 1891 m. pastatomi Kauno tvirtovės VIII forto įtvirtinimai.
1918 m. Lietuvai atkūrus valstybę čia pradėjo kurtis įvairios pramonės įmonės, mokyklos ir visuomeninės organizacijos. 1923-1940 m. pradėjo veikti Vaikelio Jėzaus draugijos tam tikri padaliniai, besirūpinantys vaikų/jaunimo socialine globa ir švietimu. 1924 metais atidaroma autobusų linija „Geležinkelio stotis–Vilijampolė”. 1930 m. pastatoma kūdikių prieglauda „Lopšelis”. 1932 m. pašventinama Romos katalikų Šv. Juozapo bažnyčia, o 1933–1938 metais įsikūrė Lietuvos veterinarijos akademija ir Bakteriologijos institutas.
Per nacių okupaciją (1941–1944) Vilijampolėje veikusiame Kauno gete buvo kalinta apie 30 000 žydų iš kurių vėliau nemaža dalis žuvo…
Minėdami Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metus ir remdamiesi istorijos šaltiniais, prisiminame, kad Vilijampolėje valstybės vadovas A. Smetona viešai dalyvavo 1929 m. spalio 30 d. atidarant Petro Vileišio tiltą per Nerį, 1935 m. vasario 10 d. Panerių gatvėje, atidarant S. Dariaus ir S. Girėno kultūros namus (inž. Jurgis Okunis (pastatas neišliko) bei 1939 m. liepos 9 d. atidarant Žemaičių plentą prie plento pradžią žyminčio paminklinio obelisko ant Milikonių kalno.
