Su savo augintiniais elkitės atsakingai
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) duomenimis, per paskutinius dešimt metų (2004-2014 m.) Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 23 echinokokozės atvejai, o praėjusiais metais sergamumas šia parazitine liga siekė 0,25 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 6 echinokokozės atvejai (4 vyr. ir 2 mot.). Pusė sergančiųjų buvo 65-74 metų amžiaus žmonių grupėje. Visi susirgusieji buvo kaimo gyventojai. Lietuvoje echinokokozės sergamumo rodiklis buvo 3 kartus mažesnis ir siekė 0,08 atv./10 tūkst. gyv. (22 atvejai).
Echinokokozė, dar vadinama alveokokinė echinokokozė, yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai (echinokokai). Echinokokų kiaušinėliais galima užsikrėsti ištisus metus, kadangi yra atsparūs šalčiui (išlieka gyvybingi iki minus 37 oC) ir apie metus gyvybingi išsilaiko aplinkoje. Kiaušinėliai gali būti perduodami per aplinką, neplautas rankas arba apdorojant paskerstus laukinius gyvūnus. Echinokoko kiaušinėliais gali užsikrėsti naminiai gyvūnėliai, dažnai šunys, katės, kai išleidžiami pasilakstyti be priežiūros, o augintinio savininkas nesurenka ekskrementų. Echinokoko užkratas gali būti paliktas bet kur: vejoje, smėlio dėžėje, daržovių lysvėje. Užsikrėtę naminiai gyvūnai į aplinką su išmatomis išskiria echinokokozės sukėlėją, kurio kiaušinėlių galima aptikti ir ant šuns kailio. Taip pat žmogus gali užsikrėsti echinokoko kiaušinėliams patekus į burną su neplautais vaisiais, daržovėmis, naudojant maistui ar namų ūkyje atvirų telkinių vandenį, kuris gali būti užterštas gyvūnų išmatomis. Kiaušinėliui patekus į žmogaus organizmą jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri prasiskverbusi į žarnos sienelę gali patekti į kraujo apytakos ratą ir būti nunešta dažniausiai į kepenis, rečiau į kitus organus.
Ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Dažniausiai liga nustatoma praėjus 5-15 metų. Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos, jos dydžio ir žmogaus organizmo jautrumo infekcijai. Sergantysis jaučia bendrą silpnumą, neturi apetito, mažėja kūno svoris. Pūslei augant atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ligonį pykina. Užaugusios cistos suspaudžia stambius tulžies latakus, prasideda gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, ligoniai neretai atkosti skreplius su krauju. Tai labai sunkūs susirgimai, kurių negydant žmogus gali mirti.
Pagrindinės priemonės, mažinančios sergamumą ir apsaugojančios nuo užsikrėtimo yra: ligonių išaiškinimas ir gydymas, asmens higiena (plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, po žaidimo lauke, po bendravimo su šunimi). Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš švarių vandens šaltinių. Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Gyvūnus šerti tik iš jiems skirtų dubenėlių. Taip pat svarbu nešerti naminių gyvūnų termiškai neapdorotais šalutiniais produktais, jei juose gali būti echinokokų.
