Putinizmo klystkeliai

Manoji karta gerai pamena socialinių-politinių mokslų discipliną, vadintą sovietologija. Ji išugdė ne vieną politikos komentatorių (gal ir ne vieną socialinių mokslų daktarą), tačiau kaip mokslas susikompromitavo nepataisomai, nes nenumatė svarbiausio – SSSR žlugimo, kuris įvyko ne dėl penkmečio planų vykdymo, ne dėl balsavimo procentų ar kitų, neva, labai logiškų priežasčių. Dabartiniai Rusijos politikos analitikai yra kur kas atsargesni, tačiau ir jiems reikia atsakyti į tą patį klausimą – kas vyksta Rusijoje ir ko galima iš jos tikėtis?

Prieš kelias dienas atstatydintas premjeras su visa vyriausybe. Klasikiniai politikos mokslai teigia, kad vyriausybes keičia arba krizių cunamiai, arba rinkimų rezultatai. Jei vyriausybę keičia prezidento metinis pranešimas, tai jau ne tikrai ne klasika. Vyriausybės iš esmės niekas nepeikė ir neabejojo ministrų kompetencija, nušalintasis premjeras vis taip pat žvaliai šypsosi. Bus keičiama konstitucija. Niekas nežino kaip, bet visi mano, kad bus keičiama ne pagal kokius žmonių norus, bet pagal valstybės (o tikriau, jos vadovų) interesus. Tai irgi ne klasika.

Kodėl Kremliaus užkulisių tyrėjai taip dažnai klysta, ir kodėl į visas Rusijos studijas reikia žiūrėti veikiau kaip į politikos pramogą, bet ne į politikos mokslus? Rusijos studijų grandai aiškinasi (pripažindami, kad nesupranta), kodėl staiga Putinui, užuot ramiai gyvenus, reikia konstitucijos pataisų ir pilko biurokrato iš mokesčių inspekcijos.

Viena teorija teigia, kad tai eilinis politinis pokštas – Rusijos prezidentas stiprus kaip niekada ir žaidžia, kas jam patinka: susikurs tokį valdymo modelį, kokio tik norės. Kita, priešingai, sako, kad Rusijos prezidentas silpsta ir pradeda strategiškai painų žaidimą tam, kad kaip nors išsigelbėtų. Abi tuo pat metu teisingos ir neteisingos.

Pagal konstituciją Putinas turi baigti savo prezidentinę valdžią 2024 metais. Beje, turėjo baigti dar 2008, bet nebaigė, turėjo dar kelis kartus… Tai kodėl turiu manyti, kad 2024 metai bus kokie kitokie. O jei bus ne kitokie, tai logiška būtų prie metų nesirišti – Putinas gali ir konstituciją pakeisti iš esmės, ir likti net kur norės – būti prezidentu, premjeru, pensininku. Nebūtinai valstybės vadovu, tiesiog tuo, kuo būti nori. Tiesa, nedemokratinių valstybių patirtis sako, kad buvusieji prezidentai dažnai eina į kalėjimą arba į kartuves, tad geriau jau būti prezidentu. Kazachų Nursultanas surado būdą, kaip būti valdžia virš visų likusių valdžių. Tad gal ir Putinas apie tai mąsto?

Jei vis tik maga žinoti, kaip bus, tai atsakymą jau dabar sako istorija. Valdžia ar sistema Rusijoje keitėsi ne dėl kadencijų, keitėsi dėl sąmokslų, maištų, karų, gamtos kataklizmų, užsienio intervencijų. Kodėl nuo šios dienos turėtų būti kitaip? Putino politinė kaukė jau ne kartą buvo nuplėšta, tikintis pamatyti, kas po ja… O po ja nieko ypatingo – tas pats Putinas.

Sakome kad Rusija neprognozuojama todėl, kad patys nežinome, ko iš jos norime, o jei nežinome, tai ir iš viso negalime prognozuoti. Ar pati Rusija žino? Ar visi Lenino-Stalino-Brežnevo valstybės nusikaltimai buvo gerai suplanuotos ir vykdytos strategijos dalis, ar viso labo negabios, arogantiškos prasčiokų gaujos kruvinos avantiūros?

Tai kas yra tas Putinas – strategas, galiausiai atkursiantis bent jau regimą žmonių paklusnumą diktatūrai, ir supervalstybės statusą, ar tai tik pragmatikas, beviltiškai įklimpęs niekaip nesimodernizuojančioje bendruomenėje, geopolitinėje kleptomanijoje ir kivirčuose su likusiu pasauliu?  

Girdžiu atodūsius, bylojančius, kad Rusijos protu nesuvoksi, ir ji visada bus tokia neprognozuojama. Nėra jėgos, kuri ją pakeistų.

Netiesa. Pakeisti galima, ir tai ne taip jau sunku. Buvo toks JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, kuris privertė Sovietų Sąjungą gyventi pagal savo, t.y., Vakarų politinę logiką. Michailas Gorbačiovas ūmai tapo visai prognozuojamas. Jo paprašė nugriauti tą sieną ir… niekur nebūtų dingęs.

Tad jei norime žinoti, kas bus Rusijoje 2024 metais, sukurkite tokią situaciją, kad Rusija elgtųsi pagal mūsų sukurtą schemą. Geopolitinėje šachmatų lentoje turime žaisti baltosiomis figūromis, o ne tik reaguodami į kokių putinų ar kimų išmones. Kai Trumpas tai daro, reikia bent netrukdyti. Tada bus mažiau erdvės politologinėms fantazijoms, ir šiaip geriau…

Užsk. Nr. EV-168