Draudikai perspėja vairuotojus: susidūrimų su žvėrimis skaičius kasmet auga, tačiau išvengti nelaimių įmanoma

Žiemą vairuotojų budrumą tikrina ne tik oro sąlygos, bet ir laukiniai žvėrys: šaltuoju sezonu jie intensyviai ieško maisto, todėl migruoja tarp miškų, taip atsidurdami miestuose bei kituose atviruose plotuose šalia važiuojamosios dalies. Draudikai pastebi, kad gyvūnų ir žmonių susidūrimų skaičius kasmet auga, todėl dalijasi patarimais, kaip tokių nelaimių išvengti.

ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, įmonė nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų iš viso užfiksavo 3056 vairuotojų ir laukinių gyvūnų susidūrimo atvejus. Per šį laiką išmokėtų arba rezervuotų draudimo išmokų suma siekia daugiau nei 4,4 milijonus eurų. 2019-iasiais užfiksuoti 673 tokie eismo įvykiai, o tai 2014-ųjų statistiką viršija daugiau kaip trečdaliu.

Būkite budrūs ir atsakingi

R. Bieliauskas pastebi – susikirtę žvėrių ir žmonių keliai lemia skaudžias pasekmes: transporto priemonių sugadinimą, kuris neretai būna nebepataisomas, sunkius sužalojimus, žūtis. Anot draudimo eksperto, tokių eismo įvykių padariniai itin kompleksiški: nutrenkęs gyvūną, vairuotojas privalo elgtis atsakingai, antraip gali neišvengti ir baudų, ir teisės vairuoti praradimo.

„Kelių eismo taisyklės numato – jei susidūrus su žvėrimi buvo apgadinta transporto priemonė ar kitas turtas, o žvėris buvo sužeistas ar nugaišo, privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Pasišalinimas iš avarijos gali būti traktuojamas kaip pabėgimas iš eismo įvykio vietos, o už tai numatoma ir bauda, ir teisės vairuoti atėmimas. Be to, negalima išsivežti nugaišusio gyvūno – už šį veiksmą irgi numatyta administracinė atsakomybė“, – komentuoja R. Bieliauskas. 

Draudikų atstovas pabrėžia, kad tokių įvykių neretai galima išvengti. Tačiau norint tą padaryti privaloma išlikti budriems, kreipti dėmesį į perspėjamuosius ženklus, paisyti saugaus vairavimo patarimų ir kelių eismo taisyklių.

„Miškingose vietovėse ar atviruose plotuose, kuriuose gyvūnų migracija ir automobilių eismas – intensyvūs, statomos apsauginės tvoros, tačiau yra daug kelių, kur jos ir neįrengtos. Žvėrys neretai apeina ir užkardas, todėl susidūrimo rizika išlieka didelė, tai rodo ir statistika. Be to, gyvūnai migruoja ir miestuose, ypač Vilniuje, Klaipėdoje – išlaikyti budrumą derėtų ne tik iš jų išvykus“, – apie pavojus kalba R. Bieliauskas.

Pataria nesignalizuoti ir nemirksėti šviesomis

Susidūrimai su gyvūnais dažniausiai įvyksta todėl, kad jie nesupranta, kas yra automobilis – artėjantį objektą priima kaip priešą. Žvėrys neįvertina atstumo, transporto priemonių judėjimo greičio, o matydami grėsmę arba lekia tolyn, arba tiesiai į ją.

„Automobilio šviesos, keliamas triukšmas gali gyvūną pabaidyti, iššaukti neprognozuojamą elgesį. Tačiau, ką daryti, nežino ir vairuotojai: spaudžia garsinį signalą, ima švilpti, traukia mobiliuosius telefonus – filmuoja, fotografuoja. Tada gyvūnas pasimeta, tampa agresyvus. Mūsų veiksmus žvėrys supranta kitaip, net signalizavimą jie girdi kitokį“, – sako R. Bieliauskas.

Draudimo ekspertas pataria – net jei gyvūnas matomas tolumoje, reikėtų sumažinti automobilio greitį, važiuoti atsargiai, nenaudoti ne tik garsinio signalo, bet ir vengti mirksėti šviesomis.

Geriau stabdyti arba sukti į kelkraštį

R. Bieliauskas sako – tragiškas susidūrimo pasekmes gali sumažinti ir tinkama vairuotojų reakcija. Jei žvėris atsidūrė priešais automobilį, susidūrimo išvengti dažniausiai sunku, tačiau išvydus gyvūną anksčiau, rekomenduojama kuo stipriau spausti stabdžių pedalą.

„Staigus sustabdymas arba bandymas kliūtį apvažiuoti – būdas išvengti nelaimės. Nemažoje dalyje automobilių įrengtos stabdžių antiblokavimo, elektroninės stabilumo sistemos, kurios užtikrina didesnę tikimybę, kad prieš transporto priemonę staiga pasirodęs gyvūnas netaps eismo įvykio priežastimi“, – teigia pašnekovas.

Draudikų atstovas dar prideda, kad vairuotojų pasirinkimas sukti į šalikelę, o ne važiavimas tiesiai į žvėrį, taip pat gali sumažinti pavojų.

„Jei važiuojate ne mišku, o šalia atviro ploto – patarčiau stabdant automobilį jį kreipti į kelkraštį. Susidūrimas su kelis šimtus kilogramų sveriančiu briedžiu dažniausiai baigiasi tuo, kad automobilis kerta gyvūnui per kojas, o visas kūnas, kurio masė išauga, krenta ant stogo ir priekinio stiklo. Mažesnė žala bus atsidurti šalikelėje: transporto priemonės apgadinimo išvengti nepavyks, tačiau greitis sumažės palengva, o sužalojimų rizika bus ne tokia didžiulė“, – tvirtina R. Bieliauskas.

 

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt