Pusiaužiemio žygis Pagramančio regioniniame parke
Paskutinį sausio šeštadienį apie 200 žygeivių (ir šuniukų) leidosi į Pusiaužiemio šventei skirtą pėsčiųjų žygį.
Svečių sulaukta iš Skuodo, Plungės, Kauno, Kėdainių, Šiaulių, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos, Plungės, Kelmės. Atvyko žygeivių ir iš kaimyninių rajonų: Šilalės, Šilutės, Raseinių, Jurbarko ir, žinoma, iš Tauragės.
Keturiolikos kilometrų maršrutas driekėsi įspūdingame Lylavos hidrografiniame draustinyje, keliauta per istorinius Tamošaičių ir Lylavėnų kaimus, kuriuose daug kultūros ir gamtos paveldo objektų.
Turbūt nedaug kas žino, jog Lylavėnų (Littowin) rašytinė kaimo istorija prasideda 1384 m. Tuomet Vokiečių ordino pareigūnas sudarė karo kelio aprašymą norintiems žygiuoti iš Klaipėdos krašto per Karšuvos žemę į Žemaitiją. O 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje Lylavėnai aprašyti kaip valdovui priklausęs 8 valakų kaimas. Minimos bajorų valdos, o XVIII–XX a. pradžios šaltiniuose – ir Lylavėnų (Paulinavos) palivarkas, kurį valdė Tilžės jėzuitai, iš jų perėmė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Vėliau čia šeimininkavo Straševičiai, Marozavai (Marozai) ir kiti.
Taipogi įvairiomis istorijomis apipintas ir Tamošaičių dvaras. Pasakojama, kad dvaro sodas buvo išpuoselėtas, jame augo išskirtinių rūšių lazdynai, rojaus obelaitės, įvairūs vaismedžiai, vaiskrūmiai. O „sodo karalienės“ titulą buvo pelniusi kriaušė, kurios vaisius Pagramančio bažnyčios klebonas Latvis parduodavo tik žydams. Beje, klebonas buvo nusamdęs sodo sargą.
Remiantis užrašytais pasakojimais, manome, jog XIX a. dvare veikė smuklė, joje vyko įvairios pramogos.
Atkartodami istorinius momentus, žygio metu atidarėme „Traktierių“ su žemaitiškais papročiais ir patiekalais, nepamiršome ir pusiaužiemio ritualų: žadinome gamtos gyvastį.
Įdomias ir šmaikščias žemaičių pusiaužiemio tradicijas atskleidė Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, o „čiulkiais“ ir „meškos kakučiais“ vaišino Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
