Pažintis su Emilijos Liegutės kūryba

Vasario 22 d. Tiltų bibliotekos jaunieji skaitytojai literatūros popietėje „Mano herojai vaikai ir gyvūnėliai“ susipažino su rašytojos Emilijos Liegutės kūryba. Rašytoja kuria apsakymus ir apysakas, romanus, esė, pjeses, eilėraščius, pasakaites ir trumpus vaizdelius įvairaus amžiaus skaitytojams. E. Liegutė yra Rašytojų sąjungos narė, už savo kūrybą pelniusi kelis apdovanojimus. Iš Dzūkijos, Alytaus rajono, Skiturių kaimo kilusi rašytoja išvakarėse paminėjo savo 90-ies metų jubiliejų.

Popietės metu buvo apžvelgta E. Liegutės knygų bibliografija. Skaitytojai plačiau susipažino su vėlesnės kūrybos knygomis, esančiomis bibliotekoje: „Pas močiutę“, „Katulis“, „Rudis, kuris tapo Džimu“, „Šuo Džimas – geras“, „Rudžiukė“, „Pasakutė apie brolį ir sesutę“. Savo kūriniuose rašytoja pasakoja apie gyvenimą kaime, nuoširdų močiutės ir seniuko bendravimą su anūkėmis Ingute ir Monikute, o taip pat aprašyti jų ištikimų draugų Katulio, Rudžio, kuris tapo Džimu, bei jo draugų iš kosmoso – Oriono ir Rudžiukės kasdienybė ir nuotykiai. Savo knygose rašytoja parodo, kas yra gražu ir teigiama, tiki, kad gėris visuomet turi atgarsį ne tik vaikų, bet ir jų augintinių širdyse. Apysakose apie šunų pasaulį tikrovė persipina su fantazija. Kai visi miega, jie kosminiu laivu gali pakilti virš žemės, susipažinti su žvaigždėmis ir planetomis, gyvenimu kosmose, nugalėti pabaisas ir nedorėlius. Vaikus įtraukė linksmų ir žaismingų eilėraštukų knygelė „Pasakutė apie brolį ir sesutę“, kurioje Adomėlis ir Simutė atvyksta į kaimą pas dzūkiškai kalbančią močiutę. Jie įdėmiai klausėsi tarmiškai parašytų eilėraščių „Saldė“, „Grybų rauc“ ir bandė atspėti, ką reiškia šiuose ir kituose eilėraščiuose pavartoti žodžiai: saldė, buza, grucė, lavkė, lepeška ir kt. Įdomiausia buvo, kai reikėjo atlikti kūrybines užduotėles. Vaikai prisipažino, kad niekuomet nebandė kurti eilėraščių, tad pradėjome paprasčiausiai, palikę kai kuriose E. Liegutės sukurtose eilėraščių eilutėse neįrašytus paskutinius žodžius. Vaikams teliko pasukti galveles, kaip gražiai surimuoti ir užbaigti eilutes. Ir jiems sekėsi gana gerai. Kiekvienas sueiliavo taip, kaip jam atrodė tinkama, tada visiems perskaitė savo pabaigtą eilėraštį, o bibliotekininkė paskaitė, kaip eilėraštį parašė rašytoja.

Pažintinis laikas su knyga praėjo linksmai ir kūrybingai, lavinant vaizduotę ir gebėjimus, vaikai įgijo naujos patirties ir naujų žinių apie kūrybą.