Jeigu darbas yra kelionės, ar galima vadinti tai darbu?
„Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui“ – šiais rašytojo Marko Tveno žodžiais, vasario 28 dieną, ir pradėjome susitikimą su agentūros „Kelionių laikas“ vadybininku, kelionių po Lietuvą gidu Antanu Ulčinu. Susitikome, kad paminėtume Tarptautinę gidų dieną, pakalbėtume apie keliones ir sužinotume, kaip tampama gidais. Taip pat mums rūpėjo rasti atsakymą į pagrindinį susitikimo klausimą – jeigu darbas yra kelionės, ar galima vadinti tai darbu?
Koks būtų mūsų gyvenimas be kelionių? Pilkas, sutikite. Kiekvieną kartą grįžtam iš kelionių kitokie, kažką atradę, kažką praradę, bet – visada – stipresni, tolerantiškesni, tvirtesni. Be abejo, tai priklauso ir nuo pačios kelionės: ar ji buvo poilsinė, ar pažintinė, savarankiškai suplanuota, ar užsakyta kelionių agentūroje, su gidu, ar be jo.
2018 metų duomenys skelbia, kad Lietuvoje yra apie 4 000 asmenų, galinčių teikti gido paslaugas, bet labai trūksta gidų, kurie išmano apie Lietuvos regionus. Tai neliečia mūsų svečio, nes mūsų šalies regiono išmanymas – jo stiprioji vieta. Lietuva turtinga puikiu kraštovaizdžiu ir neįtikėtinais kampeliais, žaviais miestais ir miesteliais, kurie turi kuo nustebinti. Vienos ar dviejų dienų pažintinės kelionės po Lietuvą yra labai populiarios lietuvių ir užsieniečių tarpe.
Sužinojome, kad norint įgyti gido kvalifikaciją, reikia turėti aukštąjį išsilavinimą, Valstybiniame turizmo departamente išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, apimantį retorikos, ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas, išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Sunku? Bet viskas įmanoma.
Laikas, klausantis gido, neprailgo. Žiūrėdami nuotraukas, aplankėme nemažai įdomių tiek Lietuvos, tiek užsienio kampelių, sužinojome, kokių savybių reikia turėti gidui, kaip atrodo jo kasdienybė. Žinių bagažas gidui yra būtinas, bet jį reikia pateikti įdomiai ir nenuobodžiai, reikia turėti organizacinių sugebėjimų, bet svarbiausia – mylėti savo darbą ir žmones, su kuriais keliauji.
Nuoširdžiai dėkojame gidui Antanui Ulčinui už įdomiai praleistą laiką, o susirinkusiesiems už dalyvavimą.
