Lietuvoje išleista kontroversiška knyga, pradėjusi gyvūnų teisių judėjimą

Australų moralės filosofas Peteris Singeris (gim. 1946) – vienas įtakingiausių mūsų laikų mąstytojų. Jis laikomas gyvūnų teisių judėjimo pradininku, o dėl savo tvirtų įsitikinimų ir dažnai kontroversiškų pareiškimų oponentai jį praminė „pavojingiausiu pasaulio žmogumi“. Lietuviškai pasirodęs garsiausias jo veikalas „Gyvūnų išlaisvinimas“ (vertė Tadas Juras, leidykla „Kitos knygos“) leis Lietuvos skaitytojams susidaryti savo nuomonę.

Idėjų pradininkas

„Gyvūnų išlaisvinime“, pirmą kartą išleistame 1975 m., autorius pasmerkia Homo sapiens prieš gyvūnus vykdomą tironiją. Ši knyga – tai bandymas atidžiai ir nuosekliai apsvarstyti, kaip turėtume žvelgti į nežmogiškas gyvybės formas. Joje P.Singeris pirmą kartą pavartojo terminą „rūšizmas“ (nuo žodžio „rasizmas“), apibūdinantį žmonijos diskriminaciją prieš kitus gyvūnus. Remdamasis faktine medžiaga filosofas atskleidžia šiurpią pramoninių fermų ir produktų testavimo laboratorijų tikrovę ir siūlo alternatyvų. Knyga įkvėpė pasaulinį judėjimą už gyvūnų teises, siekiantį nutraukti nuolatinį žiaurumą.

„Prieš išeinant knygai „Gyvūnų išlaisvinimas“, beveik neegzistavo gyvūnų apsaugos organizacijų. Nelabai buvo ir filosofinių diskusijų gyvūnų teisių temomis. Po „Gyvūnų išlaisvinimo“ jų atsirado gerokai daugiau. Pavyzdžiui, vienos garsiausių pasaulyje gyvūnų teisių organizacijos „Peta“ įkūrėja teigia, kad įkurti organizaciją ją paskatino P.Singerio knyga. Žinoma, „Peta“ – kontroversiška organizacija ir dėl jos kyla nemažai aistrų tarp gyvūnų teisių aktyvistų, bet jie buvo vieni pirmųjų, pradėję viešinti slaptus tyrimus iš laboratorijų, darančių bandymus su gyvūnais, ir privertė nemažai didžiausių JAV ir pasaulio įmonių tokios praktikos atsisakyti. Taip pat drįsčiau teigti, kad kai kurie gyvūnus saugantys įstatymai Vakarų valstybėse atsirado būtent dėl P.Singerio įtakos“, – sako vienos aktyviausių Lietuvoje gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Pats P.Singeris nėra naivus naminių gyvūnėlių mylėtojas; knygoje jis net prisipažįsta nelabai mėgstantis gyvūnus. Tačiau „Gyvūnų išlaisvinimas“ yra pilnas žmonijos žiaurumo su gyvūnais aprašymų. Čia išryškinamas institucinis žiaurumas: nuo vištų auginimo mažuose narvuose dėl pigių kiaušinių iki kosmetikos industrijos bandymų, naudojant gyvūnų kailį, akis, odą ir kitas kūno dalis.

Įgyvendinta filosofija

Kodėl ši knyga turėtų būti įdomi tiems, kas gyvūnų teisių klausimais nesidomi? „P.Singeris rašo apie tai, apie ką turėtume galvoti, kai esame patenkinę savo būtiniausius poreikius. Jo keliami svarbūs klausimai turėtų būti aktualūs visiems nors kiek besidominčiais filosofija ir etiškesniu gyvenimu. P.Singeris yra įtakingiausias šių laikų filosofas, jo darbai pakeitė pasaulį. Nuo gyvūnų teisių iki efektyvaus altruizmo idėjų. O tiems, kas gyvūnų teisių klausimais nesidomi, ši knyga bus dar įdomesnė, nes joje ras daugiau nežinomų faktų ar negirdėtos argumentacijos“, – sako „Tuščių narvų“ vadovė G.Vaitkevičiūtė.

Išties P.Singeris laikomas bene vieninteliu gyvu filosofu, kurio idėjos yra plačiai pritaikomos realiame gyvenime. Kiekvieną kartą sutikę vegetarą ar veganą, sutinkate Peterio Singerio idėjų sekėją. Filosofo idėjos kasdien atsiskleidžia ant milijonų pietų stalų visame pasaulyje.

Y.N.Harario perspėjimas

„2009 metais Europoje gyveno 1,6 milijardo laukinių paukščių, skaičiuojant visas rūšis. Tais pačiais metais Europos mėsos ir kiaušinių pramonė augino 1,9 milijardo vištų. Kartu paėmus, naminiai pasaulio gyvūnai sveria 700 milijonų tonų, bendras žmonių svoris yra 300 milijonų tonų, o visi stambieji laukiniai gyvūnai tesveria 100 milijonų tonų (stambiaisiais gyvūnais vadinu tuos, kurie sveria bent keletą kilogramų).

Štai kodėl naminių gyvūnų likimas nėra šalutinis etinis klausimas. Jis liečia daugumą Žemės stambiųjų gyvūnų: dešimtis milijardų juslių būtybių, kurių kiekviena pasižymi sudėtingu pojūčių ir emocijų pasauliu, tačiau gyvena ir miršta kaip pramoninės konvejerio linijos sraigteliai. Jeigu Peteris Singeris yra teisus, pramoninė gyvulininkystė ir paukštininkystė suteikė daugiau skausmo ir kančių nei visi istorijos karai kartu“, – „Gyvūnų išlaisvinimo“ įžangoje rašo garsus mąstytojas ir knygos „Sapiens“ autorius Yuval Noah Harari. Istorikas sako, kad rašydamas „Sapiens“ taip pasibaisėjo gyvūnų išnaudojimu mėsos ir pieno pramonėje, kad nutarė nebebūti viso to dalimi ir tapti veganu.

„Gyvūnų išlaisvinimas“ kelia etinius klausimus, kuriuos sau užduoti turėtų kiekvienas žmogus. Galbūt su Singerio teiginiais sutiks ne kiekvienas. Tačiau turint omenyje, kokią galią žmonija turi visiems kitiems gyvūnams, mūsų etinė pareiga yra atidžiai juos apsvarstyti“, – perspėja Y.N.Harari.