Virtualių parodų ciklas „Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos Dievo Motina – Lietuvos Globėja“
Šiomis dienomis, kai Lietuvą su visu pasauliu vienija bendra problema, privertusi daugelį izoliuotis ir užsidaryti tarp keturių sienų, kai nebevyksta kultūros renginiai, bibliotekų durys uždarytos lankytojams, kai mums visiems taip reikia tikėjimo, vilties, gailestingumo, o gal ir mažo stebuklo, Trakų viešoji biblioteka kviečia lankyti virtualių parodų ciklą „Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos Dievo Motina – Lietuvos Globėja“.
Šis ciklas buvo paruoštas minint Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo 300-ąsias metines ir nepraranda įvairiapusio aktualumo, šiomis dienomis ypač, o parodos tematika sudomins ne tik tikinčiuosius, bet ir istorijos, literatūros, meno ir dailės mylėtojus, kūrybiškai parodos medžiaga galės pasinaudoti tikybos, literatūros, istorijos, dailės mokytojai, organizuodami nuotolinius mokymus savo moksleiviams. Tad, ilgėliau stabtelėję prie parodoje pristatytos medžiagos, įdomių temų ras kiekvienas.
Pirmoje ciklo parodoje „Trakų Švč. Mergelė Marija Dievo Motina – Lietuvos Globėja“ (https://trakubiblioteka.lt/lt/virtuali-paroda/89#!virtualgallery10/photo0) susipažinsite su unikalia Trakų bazilikos ir paveikslo istorija, jį garsinusiais stebuklais, pirmaisiais Trakų bažnyčios ganytojais; antroje – „Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir jo sekiniai. Trakų Švč. Mergelė Marija, Dievo Motina, senojoje literatūroje“ (https://trakubiblioteka.lt/lt/virtuali-paroda/89#!virtualgallery11/photo0) su stebuklais garsėjančio paveikslo sekiniais Lietuvoje ir už jos ribų, apie stebuklais garsėjantį paveikslą rašiusius S. Mankevičių, M. K. Sarbievijų ir kt., trečioje dalyje – „Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, paveikslo vainikavimas. Trakų bazilikos lobynas“ (https://trakubiblioteka.lt/lt/virtuali-paroda/89#!virtualgallery12/photo0) susipažinsite su paveikslo vainikavimo 1718 m. rugsėjo 4 d. iškilmėmis bei lobynu.
Virtualios parodos gausiai iliustruotos, o jas žiūrėti galima ir nepaisant eiliškumo.
Keli įdomūs faktai iš virtualių parodų ciklo neturintiems interneto:
- 1718 m. Trakų Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja, Ligonių Užtarėja.
- Tikima, kad Šv. Lukas evangelistas yra nutapęs pirmąjį Švč. Mergelės Marijos atvaizdą, kurį Ji pati pagyrusi ir palaiminusi, kartu palaimindama paveikslų tapytojus bei žiūrovus. Minėtas atvaizdas tapatinamas su Sniegine bizantiško stiliaus ant medžio tapyta ikona Romoje Salus populi Romani – Romos gyventojų gelbėtoja, globėja (Santa Maria Maggiore, Maria ad Nives – Marija Snieginė, iki restauracijos datuojama V–XII a.). Vėlesni sekiniai išlaikė tą pirmųjų ikonų galią, meldžiant apsaugos „nuo maro, bado, karo“ ir plito krikščioniškajame pasaulyje, tikint Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, gailestingumo, pagalbos, apsaugos, užtarimo. Stebuklais garsėjanti Salus populi Romani tai „…Popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausias Švč. Mergelės Marijos paveikslas <…>. Žinoma, kad kitą rytą, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus išėjo iš Vatikano pasimelsti į Didžiąją Švč. Mergelės Marijos baziliką. Ten jis meldžiasi prieš kiekvieną užsienio kelionę ir po jos“ (Lietuvos žinios, 2018, sausio 26, nr. 18., psl. 20). Ši ikona buvo šių metų kovo 27 d. Šventojo Tėvo žodžio liturgijos, Švenčiausiojo Sakramento adoracijos bei teikiamo palaiminimo „Urbi et orbi“ metu prie Šv. Petro bazilikos fasado Romoje.
- 1598 m. įvyko pirmoji piligriminė Vilniaus jėzuitų kelionė prie stebuklais garsėjančio Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo, „ateinant liūdnoms žinioms apie karaliaus Zigmanto III nepasisekimus Švedijoje ir krašte gresiant badui ir marui“ (P. Rabikauskas, Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai (sudarė L. Jovaiša), Vilnius, 2002, psl. 179).
- Stebuklus pirmasis pradėjo fiksuoti S. Mankevičiaus 1603 m. (Trakų Mergelės Marijos stebuklai, Voruta, 2013, psl. 15) ir baigdamas 1643 m. Knygelės pabaigoje autorius kreipiasi į skaitytoją – „…turi, Malonus Skaitytojau, trumputį Dienoraštį, nes antgamtinių šioje šventoje vietoje parodytų Viešpaties veiksmų didingumo ir gausybės išvardyti, nei plunksna aprašyti neįmanoma…“ (psl. 23, 24).
Malonių ir prasmingų akimirkų, lankantis Trakų viešosios bibliotekos virtualiose parodose.
