20 balandžio, 2020
Egidijus Vareikis

Mikroorganizmai – tikrieji žmonijos istorijos kūrėjai

Yra daug teorijų apie tai, kas lemia istoriją – asmenybės, gamybos priemonių nuosavybė, ekonomika, geografija, laimėti karai, demografija… Jei daug, taip matyt nei vienos teisingos. 2020 metų pandemija perša dar vieną istorinio fatalizmo konceptą: žmonijos istoriją kuria ne asmenybės, netgi visai ne žmonės. Ją kuria mikroorganizmai.

Istorikas William H. MacNeill dar prieš pusę amžiaus surinko ir sudėliojo epidemijų istoriją, kuri stebėtinai sutapo su svarbiais civilizacijų raidos etapais. Epidemijos yra natūralios žmogiškų kontaktų palydovės. Civilizacijų vystymuisi reikia bendravimo, tačiau bendraudami ne tik prekiaujame ar perduodame informaciją. Bendraudami pernešame ligas sukeliančius mikroorganizmus.

Minėtas autorius pastebi, kad Romos imperijos plėtrai ne kartą trukdė ne barbariškų genčių pasipriešinimai, bet aniems laikams paslaptingos ligos, sargdinusios legionierius, o kartu ir visus Romos piliečius. Autorius suskaičiavo net 11 epidemijų, paveikusių šalies karinę ir ekonominę galią. Didžiausios epidemijos 65 ir 165 metais, kaip spėjama galėjo pražudyti iki trečdalio šalies gyventojų.

Europiečiai pabandė globalizuotis ir plėsti ryšius su likusiu pasauliu vėlyvaisiais viduramžiais buvo nubausti maru. Juodąją mirtį, o iš tikro bakteriją, moksliškai vadinamą Yersinia pestis, platino žiurkės, tačiau ją iš esmės atnešė tie, kurie buvo atsakingi už tarptautinę prekybą. Prekyba gal ir atnešė pelną, bet galiausiai pražudė kaip kur ir gerą pusę daugiausia miestų bet pakankamai daug ir kaimų gyventojų. 1346 metai, kuomet būtų taip miela rašyti žavaus Renesanso istoriją, tapo žiaurios Europinės pandemijos data. Tačiau ir čia istorikai įžiūri pozityvą. Pasikeitus žmonių „kontingentui“, pasikeitus gyvenimo būdui atsirado daug naujų idėjų, kurios, kaip manoma atvedė į naujausiųjų laikų modernizaciją.

Beje, europiečiai suprato, kad nuo maro galima pabėgti. Jie sugalvojo karantiną (iš esmės quarantine reiškia keturiasdešimties dienų izoliaciją). Viduramžių metodas, kaip regis, nepaseno iki šios dienos. Sako, kad tai net ne italų, o senovės graikų išmonė. Tuo įdomiau.

Mikrobai nulėmę ne tik Europos istoriją.

Šiandien jau neabejojama, kad Kolumbo ekspedicijos XV pabaigoje nugabeno į Ameriką ne tik pirmuosius europiečius, bet ir užkratus ligų, kurioms Vakarų pusrutulio gyventojai nebuvo atsparūs. Net ir be jokios blogos valios europietiški mikrobai efektyviai vykdė etninį valymą, marindami vietinius Karibų salų gyventojus, o vėliau ir kontinento indėnus.

Netiesą kalba istorikai teigdami, kad saujelės drąsių ispanų sugebėdavo nugalėti ir užkariauti indėnų imperijas. Tikrąją jų istoriją nulėmė ligos – ypač raupai. Spėjama, kad dėl šios viruso sukeliamos ligos galėjo mirti apie du trečdaliai vietinių bendruomenių narių. Europiečiai buvo didžiai nustebę, indėnai – totaliai pasimetę. Kalbėjo, kad jų pagoniški dievai išdavė. Dievai, tiesa, mikrobų nevaldė.

Tai buvo europiečių „dovana“ Amerikai. Tačiau Amerika savaip neliko skolinga. Pirmojo Pasaulinio karo įkarštyje gripas, kilęs amerikietiškame Kanzase su JAV kariais atkeliavo į Europą ir ten išguldė daugiau žmonių nei pats karas. Manoma, kad apie 50 milijonų. Viruso sukelta liga marino daugiausiai civilius, net ir tuos, kurie karo iš viso nenorėjo ir nesuprato.

Gripo epidemijos šiandien jau tapo įprastos, lyg ir nebe tokios baisios, turime skiepus ir mokame saugotis, tačiau vis tik kiekviena epidemija nusineša dešimtis tūkstančių žmonių. Ir tai dėl kažkokio viruso, kuris net nėra padori gyvybės forma, kažkas tokio, kas savotiškai atgyja tik kito – gyvo organizmo dėka. Virusas kinta, mutuoja ir… rašo istoriją, rašo tokią, kokios nelabai nori nei demokratai, nei diktatoriai, bei revoliucionieriai, nei reakcionieriai…

Biologinio ginklo nereikia kurti. Jis, kažkaip „pasigamina“ savaime. Skaičiuojama, kad apie trečdalis mirčių šiandieniniame pasaulyje yra susiję su vienokiomis ar kitokiomis infekcijomis.

Per paskutiniuosius 50 metų ligos, kurios atrodė beveik nugalėtos – tuberkuliozė, cholera, maliarija – „grįžo“ naujomis pavojingomis atmainomis, atsirado apie trys dešimtys naujų ligų. AIDS – bene geriausia žinoma jų tarpe. AIDS sunaikino beveik visą vadinamos Subsacharinės Afrikos generaciją, sutrumpino statistinę gyvenimo trukmę beveik dviem dešimtimis metų, sugriovė visus ekonomikos klestėjimo ir gerovės valstybių kūrimo planus. Pakankamai skausmingai liga atėjo ir į „civilizuotą“ pasaulį, kuris, tiesa, lytiniu keliu plintančias ligas pažinojo, bet AIDS buvo kažkas mirtino, kažkas istoriškai reikšmingo. Šiandien AIDS virusą tebenešioja apie 50 milijonų žmonių, kasmet užsikrečia apie penketas milijonų. Tai kiek primiršta liga, bet ji dar niekur nedingo.

Tuberkuliozė ne vienam iš mūsų asocijuojasi veikiau su kokiais XIX amžiaus intelektualais, nei XXI amžiaus gyvenimu, tačiau ligą sukelianti bakterija taip pat niekur nedingo. Net atvirkščiai, ji tapo atspari tradiciniams vaistams. Sukluskime, apie kas trečias iš mūsų turi latentinę tuberkuliozę, tai yra galimybę (nemaloniai susiklosčius aplinkybėms) gauti ir aktyvią jos formą.

Maliarija, kurią taip pat sukelia pirmuonių tipo mikroorganizmas, statistiškai nužudo daugiau afrikiečių, nei AIDS. Tiesa, mums ji atrodo nuobodžiai toli, mūsų uodai, kad ir kandžiojasi, bet maliarija neužkrečia. Toli mums atrodė ir visokios Ebolos ar panašiai. Dar prieš kelis mėnesius toli buvo ir ta „korona“ – kažkur Kinijos gilumoje.

Pasirodo, kad nesame taip jau nuo visko apsaugoti. Ir saugotis temokame jau minėtais antikos metodais. Yra manančių, kad tas virusas COVID-19 tėra toks nedidelis nelaimingas atsitikimas mūsų teisingame gyvenime. Praeis… ir pamiršime. Bet vis daugėja manančių, kad jis jau parašė savą istorijos puslapį. Jis pirmą kartą per visą istoriją privertė karantinuotis didesnė pusę pasaulio gyventojų, jis jau sukėlė paniką, jis jau kelia ekonominę krizę, jis jau keičia supratimą apie mūsų sąjungininkus ir priešus, ateistus verčia tikinčiaisiais, pragmatikus – romantikais.

Nebuvome tam pasiruošę? Reiškia pasaulio visiškai nevaldome. Pats laikas suvokimui, kad gyventi šioje Žemėje reiktų kukliau ir nuolankiau. O kad nebūtų visai liūdna priminsiu, kad fantastiniame Herberto G. Wells‘o veikale apie užpuolikus iš Marso kalbama, kad ir juos pražudė ne kokie tobuli ginklai ir mūsų guvūs protai. Pražudė mikroorganizmai… Va taip. Istorijos rašytojai.


23 gruodžio, 2024

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia […]

23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]

17 gruodžio, 2024

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms […]

17 gruodžio, 2024

Pastarąją parą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) 213 kartų vyko šalinti ant pastatų, važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių nuvirtusių […]