Su Lietuvos vardu lūpose…
Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas sustojo prieš 29-erius metus, tą lemtingą 1991 m. gegužės 19-ąją, išgirdus žinią, o gal ir nujautus, dar tik auštant šviesiam Sekminių rytui, apie tai, jog Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnų pasienio poste savo duotą priesaiką Tėvynei, pareigą Lietuvai iki galo atliko Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas, trakietis Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Jam buvo tik 33-eji…
Trakų viešoji biblioteka (TVB), norėdama pagerbti kraštiečio Gintaro Žagunio žūties 29-ąsias metines, jungiasi prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado generolo Rustamo Liubajevo kvietimo bei VSAT kasmetinių organizuojamų renginių gegužės 19-ą dieną, skirtų G. Žagunio atminimui pagerbti, tik dėl ypatingų koronaviruso sąlygų jungiasi prie jų kiek kitaip – paruošdama TVB tinklalapyje virtualią parodą „Su Lietuvos vardu lūpose…“. Organizatoriai informuoja, kad G. Žagunio žūties dieną Dieveniškių bažnyčioje 11 val. bus aukojamos šv. Mišios, vidudienį kartu su visų VSAT padalinių pasieniečiais ragina tylos minute pagerti mūsų kraštietį – Lietuvos Laisvės gynėją Gintarą Žagunį, o Trakų viešoji biblioteka kviečia nuo gegužės 19-osios susipažinti su TVB tinklalapyje veikiančia virtualia paroda, kurioje pristatoma Trakų VB archyve ir kraštotyros fonde esanti medžiaga, gerb. Aldonos Žagunienės dovanoti bibliotekai spaudiniai, 1991 m. rajoninio laikraščio „Galvė“ bei Vytauto Voverio knygos „Pasienietis Gintaras Žagunis. Laisvės gynėjo kelias“ (Vilnius, 2008) fragmentai. Parodoje nušviečiami su Trakais susiję G. Žagunio jaunystės metai, brandą liudijanti Lietuvos-Atgimimo-Sąjūdžio pasirinkta kryptis ir tie neramūs, lemtingi, skausmo ir vilties paženklinti 1991-ieji bei balandžio – gegužės mėnesiai Šalčininkų pasienio ruože…
Keli iškalbingi faktai:
- Gintaras Žagunis gimė 1957 m. birželio 20 d. Pakruojo r., Rozalimo miestelyje, nuo 1962 m. gyveno Trakuose, 1975 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vilniaus statybos technikumą.
- Žodžius – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“ – G. Žagunis įrašo užrašų knygelės pirmame puslapyje, atlikdamas privalomą tarnybą sovietinėje kariuomenėje 1976–1978 m.
- Atgimimo metais – Baltijos kelias, Sąjūdžio žaliaraištis, Lietuvos demokratų partijos narys. 1990 m. spalio 27-ąją, Vytauto Didžiojo mirties dieną, Trakų pilyje duota priesaika Šaulių sąjungai. 1990 m. lapkritį paskiriamas Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku.
- 1991 m. sausio 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos rūmuose prisiekia Lietuvos Respublikai, saugo Aukščiausiąją Tarybą, Vyriausybės rūmus. Skaudūs Lietuvai 1991 metai, ypač neramus pavasaris Šalčininkų pasienio ruože – balandžio 10, 11, 28 d., gegužės 5, 12, 14, 18 d. – rusiški keiksmai, smurtas, apšaudomi Lietuvos Respublikos pasienio postai…
- Gegužės 19-osios naktis ir tarnybos draugams įsirėžę atminty paskutiniai žodžiai išeinant budėti: „Eikit vyrai miegoti, jeigu kas, pažadinsiu. Jeigu žūti, tai vienam, o ne visiems…“. Ginkluoti automatu, šeimininkavę Šalčininkų pasienio poste, apšaudę vagonėlį, trankęsi Šalčininkų miestelyje, prisidengę naktimi, žudikai sustojo prie Krakūnų posto… Juos ir pasitiko savo poste Gintaras Žagunis – vykdydamas pareigą Tėvynei ir priesaikos žodžius. Jo rankose buvo tik žibintuvėlis, atvira širdis ir tikėjimas… Trumpas žudikų dialogas ir teigiami Gintaro atsakymai į klausimus – Krašto apsauga – Sąjūdis – buvo palydėti automato šūviais…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…
Bėga visagalis laikas, keisdamas pavasarį vasara, rudenį žiema, žiemą pavasariu, tik kasmet gegužę, žydint sodams, Motinos širdyje laikas sustoja, primindamas nuostabaus žydėjimo gegužės kainą…
