Bibliotekose slypinčios istorijos: kaip Kazys metė rūkyti ir susirado darbą?

Nors pastebimai gausėja vyresnių žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, gretos, dar daugeliui jų tai nepažįstamas pasaulis. 59-erių Kazys iš Kaišiadorių – vienas iš tokių žmonių. Dar prieš kurį laiką sąvokos informacinės technologijos ar skaitmeninis raštingumas jam nieko nereiškė. Žengęs į šią nepažintą erdvę jis sugebėjo savo gyvenimą apversti aukštyn kojomis – vyras metė rūkyti ir susirado darbą. 

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki 2019 m. interneto naudotojų 55–64 m. amžiaus grupėje padaugėjo 17 proc. – nuo 52,8 proc. iki 70 proc. 65–74 m. amžiaus gyventojų grupėje tuo pačiu laikotarpiu internetu ėmė naudotis dvigubai daugiau žmonių – jų dalis paaugo nuo 21,9 proc. iki 40 proc. Tačiau likusiai daliai, kurie nesinaudoja internetu, technologijų suteikiamos galimybės vis dar yra nepažintos galimybės.

„Į nemokamus „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekoje atėjusiam Kaziui pasakiau, kad yra tokia knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Jis nebuvo didelis skaitytojas, tad pasiūliau šią knygą išklausyti. Jis net nežinojo, kad yra tokia galimybė, kad egzistuoja audioknygos. Po penkias dienas trukusių mokymų bei knygos klausymo Kazys metė rūkyti, nors tai darė net 42-ejus metus ir be nikotino neįsivaizdavo nė dienos“, – pasakoja Kaišiadorių viešosios bibliotekos bibliotekininkė Zina Motiekaitienė.

Kaip Kaziui pavyko mesti žalingą įprotį ir gauti darbą?

Kazys į biblioteką atėjo po to, kai Užimtumo tarnyba jam pasiūlė išbandyti skaitmeninio raštingumo mokymus. Vyras neturėjo jokių įgūdžių, mat jo netraukė technologijos. Tačiau bibliotekininkė jį suintrigavo pasiūlymu, kaip mesti rūkyti, ir nuo to laiko viskas pasikeitė.

„Pirmąją mokymų dieną man per kompiuterį įjungė knygą apie tai, kaip mesti rūkyti, ir uždėjo ausines. Audioknygos klausiausi kelias valandas ir negalėjau atsistebėti, kad egzistuoja tokia galimybė. Pirma, net kiek išsigandau, man rodėsi, kad kažkas už nugaros kalba. Pamenu tądien grįžau namo ir netgi užmigti negalėjau išgirdęs tai, kas rašoma knygoje. Žinoma, daug kartų gyvenime iš įvairiausių žmonių girdėjau, kad rūkymas kenkia. Užtraukdavau dūmą, pradėdavau dusti, bet vis tiek toliau rūkydavau. Niekas kitas nepadarė tokios didžiulės įtakos kaip toji knyga. Net pats stebėjausi, kaip tokiame amžiuje staiga galėjo pasikeisti mano mąstymas“, – sako kaišiadoriškis.

Jis priduria, kad per penkias dienas išklausė visą knygą, tai darė po keturias valandas kasdien, o noras rūkyti palaipsniui mažėjo, kol po paskutinio knygos puslapio visai dingo. Be žalingo įpročio atsikratymo, per savaitę bibliotekoje vyras įgijo ir pamatinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius: kaišiadoriškis atėjo nemokėdamas nė kompiuterio įsijungti, o išėjo gebėdamas rašyti, naršyti internete, susirasti reikalingą informaciją. Iš karto po mokymų vyras sulaukė ir skambučio su darbo pasiūlymu iš Kaišiadorių butų ūkio – Kazys nedvejodamas sutiko.

„Labai džiaugiuosi, kad atsidūriau šiuose mokymuose. Iš jų nieko nesitikėjau, o dabar visiems rekomenduoju – susipažinau su puikiais žmonėmis, tiek lektorėmis, tiek kitais dalyviais. Net lioviausi keiktis lankydamas užsiėmimus – jaučiuosi visai kitas žmogus. Vaikai mane labai palaikė, kad mokyčiausi, negalėjo atsistebėti, kad atsisveikinau su rūkymu. O su Zina dar ir iki šiol bendraujame, aplankau ją bibliotekoje arba prasilenkdami mieste mielai pasikalbame“, – apie pokyčius gyvenime pasakoja Kazys. 

Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje Z. Motiekaitienė kartu su kolege Renata Kupčiūniene apmokė 31 grupę – kiekvienoje jų po dešimt dalyvių. Iš jų net 14 grupių buvo sudarytos vien iš gyventojų, atėjusių iš Užimtumo tarnybos. Pasak Z. Motiekaitienės, šie mokymai prisideda prie žmonių sėkmės įsidarbinti, mat tai parodo, kad žmogus yra žingeidus ir motyvuotas.

„Visi mokymų dalyviai palaikė Kazį jo kelionėje mokantis ir kovojant su žalingu įpročiu. Iš jo paties akių mačiau, kaip jam tai buvo svarbu ir kaip jį tai motyvavo nesustoti. Tai visos grupės nuopelnas. Džiaugiuosi, kad mums teko būti vartais į sveikesnį Kazio gyvenimą. Nuostabu, kai mokymai, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu, pačiu netikėčiausiu būdu gali pakeisti žmogus gyvenimą“, – teigia Zina.

Visos bibliotekos slepia neįtikėtinas istorijas

Pasak bibliotekininkės, į projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymus susirenka labai įvairūs žmonės. Bibliotekoje galima sutikti tiek trisdešimties dar neturinčių jaunuolių, tiek vyresnio amžiaus gyventojų, mokytis skaitmeninio raštingumo taip pat atvyksta ir negalią turintys asmenys.

„Pas mus mokytis ateina net jauni žmonės, baigę aukštuosius, todėl kaskart turiu sukti galvą, kaip sudominti kursų dalyvius. Pavyzdžiui, su jaunesniais dalyviais mokomės, kaip redaguoti nuotraukas, ieškome netradicinių užduočių, nes pradmenis jie turi puikius. Vidutinio amžiaus žmonėms taip pat turi žinių, jie ateina jau turėdami socialinių tinklų paskyras, tačiau būna nemoka tinkamai naudotis „Word“ programa. Dar kitai grupei naujiena tapo „Google“ diskas – žmonės nežinojo apie tokią failų saugojimo ir dalijimosi priemonę. Žmonėms labiau trūksta specifinių žinių, pradmenis daug kas turi, todėl į kiekvienos grupės poreikius atsižvelgiu individualiai“, – savo patirtimi dalijasi Zina.

Pašnekovės teigimu, senjorams trūksta kur kas daugiau žinių, labiausiai gebėjimų naudotis el. paslaugomis, pavyzdžiui, kaip susimokėti mokesčius. Bibliotekininkė pasakoja, kad nemaža dalis mokymus lankiusių senjorų po jų įsigijo išmaniuosius telefonus, kuriais ji pamokydavo naudotis.  

„Jeigu šiandien nemokėsime naudotis naujausiomis technologijomis, tai išnyksime kaip dinozaurai šioje visuomenėje. Senjorus mokytis skatinu sakydama, kad vaikams tai bus įdomu, turėsite bendrų temų. Pavyzdžiui, atvažiuoja anūkai ir seneliai juos mėgsta fotografuoti. Tokiu atveju visada pasiūlau pabandyti sukurti filmuką iš nuotraukų ir jį nusiųsti savo vaikams, kad šie pamatytų, ką jų vaikai kaime pas močiutę veikia. Jiems tai padaro labai didelį įspūdį, ką jau kalbėti apie pasididžiavimą sukūrus tokį filmuką. Be to, jų vaikai pamato, kokie išmanūs tėvai gali tapti net ir būdami vyresnio amžiaus. Man svarbu, kad žmonės brandžiame amžiuje nemiega ir imasi mokytis“, – tikina bibliotekos darbuotoja.

Z. Motiekaitienė pasakoja, kad kiekvienoje bibliotekoje slypi nuostabios istorijos, kurios jai be galo gražios ir įkvepia kasdieniame darbe.

„Turiu brandaus amžiaus mokinę, kuriai daugiau kaip 80 metų. Jos dukra išvažiavusi į Norvegiją, ten susilaukė dukrytės, o ji čia viena likusi. 80-metės dukra pamatė, kad vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir paragino į juos užsiregistruoti mamą. Senjorė atėjo nieko nesitikėdama, nuvertino savo jėgas. Tačiau šiandien ji turi paskyrą „Facebook“, el. paštą, kalbasi su dukra naudodamasi „Skype“ programa“, – šypsosi bibliotekininkė.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai skirti tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems technologijų naudotojams. Mokymai įprastai vyksta viešosiose bibliotekose ir jų filialuose visoje Lietuvoje, dėl karantino jie yra laikinai sustabdyti.