Geopolitikos diagnostika: Kinija, Moldova, Izraelis

Kinija

Faktas:

Pekino valdžia šalies parlamento sprendimais siekia sumenkinti Honkongo autonomiją.

Diagnozė:

Galutinis Pekino tikslas abejonių nekelia: viena šalis – viena sistema. Nors sprendimas neva saugumo sumetimais riboti demokratiją Honkonge dar nepriimtas, parlamentas, panašus į buvusios SSSR Aukščiausiąją Tarybą vargu ar gali balsuoti kitaip, nei partijos vadovybės sumanyta.

Ar galima nauja protestų banga Honkonge. Manoma, kad ji užprogramuota, protestai vyks, net jei pandemijos bangos vėl užklups Honkongą. Tik dabar represinės struktūros turės daugiau galių, teisėtai išrinkti vietinės valdžios atstovai gali būti tiesiog išvaikyti.

Pekino valdžia rizikuoja – tarptautinė reakcija gali būti kur kas stipresnė nei iki šiol. Pandemija dar labiau nuteikė pasaulį prieš Kinijos Liaudies Respubliką, protestuojančių slopinimas bus prielaida priminti Pekinui apie uigūrus, tibetiečius, krikščionis ir t.t. Nemalonu.

Tačiau ar turi ji kokį nors pasirinkimą, nei prievarta? Panašu, kad ne. Pildosi geopolitikų pastebėjimas, kad bet koks laisvės pasireiškimas reiškia centralizuotos kinų valstybės silpnėjimą.

Bet ir protestuotojams ne viskas iki galo aišku. Protestuojanti sHonkongas nebėra patrauklaus verslo vieta. Tad yra besibaiminančių, kad pergalė prieš Kiniją gali tapti Pyro pergale.

Aišku, tik, kad politinis eksperimentas – bandymas vienoje šalyje turėti kelias sistemas, baigiasi. Tai buvo kažkokia romantikų iliuzija.

Gal laikas pamatyti, kad vadinamoji „viena Kinija“ irgi yra tik iliuzija. Taivanis, žinia, tiesia ranką susitaikymui, bet reikia ir Pekino noro pripažinti, kad Taivanas yra politinė realybė, kurios nevalia ignoruoti.

Moldova

Faktas:

Moldovos parlamentas pritarė, kad prezidento rinkimai būtų surengti lapkričio 1 d.

Diagnozė:

Niekas šiandien negali pasakyti, kad baigsis karantinai ir praeis pandemijos grėsmė. Tad šios vasaros bei rudens rinkimus gali ištikti Lenkijos rinkimų likimas. Pandemija turi savo politikos specifiką.

Moldovos pralamentas, kurio dauguma remia dabartinį prezidentą, nutarė, kad pandemija nėra pagrindas atidėti rinkimus. Tą patį bando pasakyti dabartinis prezidentas Igoris Dodonas, pasiūlęs iš anksto nustatyti rinkimų datą, kad būtų pašalintos opozicijos spėlionės, jog prezidentas bandė atidėti rinkimus, siekdamas pratęsti savo kadenciją.

Opozicija tikina, kad Dodonas manosi, galįs laimėti, todėl vaidina tokį tyrą politiką. O jei jau nuoširdžiai, tai situacija rudenį dar nežinia kokia bus.

Izraelis

Faktas:

Izraelio vyriausybės planai aneksuoti dalį vadinamo Vakarų Kranto keičia Izraelio valdžios santykius su Palestinos autonomijos administracija.

Diagnozė:

Vakarų Krantą Izraelio kariuomenė užėmė 1967 metais tačiau iki šio teritorija nėra formaliai pripažinta Izraelio valstybės dalimi. Tačiau Palestinos valstybei taip ir nesusikūrus, Vakarų Kranto statusas lieka paženklintas laikinumo žyme.

Aneksija, tikriausiai bus smerkiama, tačiau izraeliečių tarpe ji yra ganėtinai populiari, nors gal ne tiek, kaip Jeruzalės sujungimas į vieną istorinę Izraelio sostinę.

Palestiniečiams tai dar vienas geopolitinis pralaimėjimas. Kaip matyti, plačios paramos iš kitų arabų šalių šiandien jie tikėtis negali (ne tas galvoje), didžiosios valstybės irgi vargu ar yra pasiryžę „kautis“. Tiesa, Rusija pareiškė galinti tarpininkauti palestiniečių-izraeliečių derybose, bet įsileisti Rusiją į bet kokias problemas šiandien pavojinga. Belieka šiek tiek paprotestuoti… Ir viskas.

Užsk. Nr. EV-196