15 birželio, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Kūrybinė išmonė ateina iš savęs

Baisogalietis medžio meistras Edvardas Belokopitovas, į internetą įkėlęs šv. Jurgio – gėrio pergalės prieš blogį simbolio – statulėlę, taip norėdamas išreikšti ypatingą pagarbą su koronaviruso pandemija besigrumiantiems medikams, sulaukė ypatingo atsako. Viena gydytoja, sutikusi tautodailininką, sakė, jog tai ją pravirkdė.

Išmonė ateina iš savęs, o ne didelio mokslo ragavus

Tautodailininkas dirba taip, kad ir paties, ir kitų širdis malonintų. Jis prisipažino: šv. Jurgį drožė net tris mėnesius, kai kitas tai būtų padaręs per pusdienį. Užtat menininko dirbinių rasi daugybėje pasaulio šalių.

E. Belokopitovas sako esąs tingus, kitiems pomėgiams save išdalijantis. Tikru darbštumo etalonu jis laiko Eduardą Titą, su kuriuo susipažino vieno medžių drožėjų plenero metu. Šis stengiasi tobulėti, nuolat mokosi. Patiko patys pirmieji E. Tito darbai. Šiemet vasarį dalyvavęs knygos apie jo kūrybą pristatyme (dabar E. Titas gyvena Miežiškiuose, Panevėžio r.) Edvardas įsitikino, kad jis – ne tik nuostabus drožėjas, bet ir šiaip nuostabus vyras, neturintis pavydo jausmo. E. Titas jau atsiskleidžia ir kaip tapytojas.

Drožėjas sako: per savo gyvenimą sutiko daugybę žmonių, kurie atrodė nuoširdūs, geri, bet laikui bėgant jie kažkaip pasikeitė. Kiekvienas menininkas turi savo kūrybos stilių, o jis pats yra individualybė. Geras menininkas, anot baisogaliečio, – ne didelio mokslo paragavęs, bet tas, kuriam išmonė ateina iš savęs, per širdį, per jausmus. Vienas darbas atrodo geriau, kitas – prasčiau. Bet jokiu būdu negalima peikti kuriančiojo. Jis dirba, o ne gulinėja ant lovos ar postringauja, koks jis vargšas, kodėl nepripažįstami jo kūriniai.

E.Belokopitovas Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centre moko drožybos. Medžio apdirbimas – ne lipdymas iš molio, su juo elgtis reikia ypač atsakingai. Iškart teigiamo rezultato negausi. Tik per darbą įgyjamas pripažinimas. Pigiai to nepasieksi. Pasitaiko, jog vien įsipjovus pirštą, sumažėja potraukis apdirbti medį, o antrą kartą įsipjovus, jis visiškai pradingsta.

Drožėjo atmintis išsaugojo tai, nors gal 60 metų praslinko. Brolis padarė traktoriuką, jo galiniams ratams pritaikė dvi medžio nuopjovas, o iš kaladėlių padarė kabiną ir priekinius ratus. Iki šiandien Edvardui tai atrodo gyva, tiesiog stovi prieš akis.

Kas išmokta, neslegia pečių

Pastebėjus, kad drožėjo kairioji ranka neturi trijų vidurinių pirštų, E. Belokopitovas neišsisukinėjo: „Kai kam sakau, jog juos praradau tarnaudamas Afganistane. Iš tikrųjų – skrosdamas medį. Ranka slystelėjo – ir pirštų nėra. Anksčiau pjovimo staklės neturėjo reikiamų apsaugos priemonių. Šiuolaikinės saugios“.

Edvardui artimesnė pažintis su medžiu prasidėjo ėmus skobti laivelius iš drebulės žievės. Paskui su bendraamžiais „kariavo“ – drožė šautuvus, kardus, laidynes, lankus. Rinko įdomesnes medžių šakas ir iš jų darė kompozicijas. Įgijo rimtą  supratimą apie spalvotųjų metalų kaldinimą.

Lankydamas vaikų darželį susidomėjo lipdymu iš plastilino. Namuose mūrijant krosnį, su seserimi „pasisavino“ molio savai gamybai. Taip atgimė animacinių filmų, pasakų herojai. Būdavo nepatenkinti, jeigu saulėje džiovinami molinukai suskeldėdavo.

E. Belokopitovas neturėjo tikrų drožybos mokytojų. Mokykloje lankydamas darbščiųjų rankų būrelį susidomėjo deginimu ant medžio. Toks užsiėmimas įtraukdavo tiek, jog net tekdavo varyti namo ruošti pamokų. Buvo šaunus šokėjas. Kultūros namuose lankė šokių kolektyvą. Išmoko groti mušamaisiais muzikos instrumentais, armonika. Su Baisogalos kaimo kapela „Žvangulis“ ir su Panevėžio liaudiškų dainų ir šokių ansambliu „Pynimėlis“ Edvardas aplankė daugybę pasaulio šalių.

Prof. A. Vyšniauskaitė, išgirdusi E. Belokopitovą, nusistebėjo: „Taip gražiai kalba lietuviškai, bet pavardė – rusiška!“

„Visgi esu lietuvis“, – didžiuojasi baisogalietis medžio meistras.

Nemažai vertybių perėmė iš tėvo

Belokopitovų šeimoje augo 7 vaikai. Tėvas, turėjęs rusišką pavardę, buvo iš Donbaso. Mama – iš Pliuškių kaimo, keliolika kilometrų nuo Baisogalos.

Tėvas buvo nagingas meistras. Primityviais įrankiais gamindavo baldus, karnizus. Buvo ir aukščiausios klasės šaltkalvis, ir puikus šokėjas, ir pasakotojas bei dainininkas. Kartą vyresnieji Edvardo broliai iš mokyklos parsinešė dombrą ir mandoliną. Tėvo rankose jie iš karto atgijo.

Edvardas specialiai muzikos nesimokė. Ganydamas bandą pamiškėje, traukdavo rusiškas dainas, išmoktas iš tėvo dainyno.

Su žmona Rita, puikia mezgėja ir kulinare, Edvardas užaugino dukrą ir sūnų. Vaikai įsikūrė Anglijoje, bet jų mintys visados su gimtine Lietuva. E. Belokopitovas – jau keturių vaikaičių senelis.

 

 


23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

15 gruodžio, 2024

Buvęs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Justinas Kvėglys sutiko per maždaug pusantrų metų į savivaldybės biudžetą grąžinti 13,7 tūkst. eurų, […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

Bibliotekos nuotr.
13 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. prie Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios susirinko Trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakulteto nariai, norėdami geriau susipažinti […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

11 gruodžio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) iki sausio 18 dienos veikia šventinė paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]