Tauragė žalumu lenkia ir kurortus

„Mes jau domėjomės galimybe Pagramančiui gauti kurortinės vietovės statusą. Ten nuostabus kraštovaizdis. Teka Jūra. Yra piliakalnis, Balskų užtvanka“, – kalbant apie Tauragėje įgyvendinamus ekologinius, turistinius ir pramogų projektus sako rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis.

Tauragėje gyventi gera

„Jau kelinti metai Tauragės rajono savivaldybės šūkis – Tauragė miestas, kuriame gera gyventi. Ir to mes siekiame visais savivaldybės įgyvendinamais projektais“, – teigia savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius.

Vienas svarbiausių to rodiklių – gatvės, viešosios erdvės, gyvenamųjų namų kvartalai. Vaikštinėjant Tauragės gatvėmis galima pasigrožėti ne vienu jau atnaujintu gyvenamuoju daugiabučiu namu. „Iš pagrindų baigiami sutvarkyti du kvartalai, o metų pabaigoje tikriausiai prasidės renovacijos darbai dar viename miesto kvartale. Atnaujinami ne tik gyvenamieji namai, bet sutvarkomi kiemai, praplečiamos mašinų stovėjimo aikštelės, įrengiamos pramogos vaikams, – kaip savivaldybė kuria gyventojams svarbią gerovę, konkrečiais pavyzdžiais apibūdina savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. – Tauragėje jau atnaujinta 13 daugiabučių gyvenamųjų namų.“

„Kad Tauragėje gyventi gera rodo ir investuotojų noras statyti 50 kotedžų kvartalą ir penkis daugiabučius gyvenamuosius namus, – apie derybas su verslininkais dėl gyvenamojo fondo plėtros užsimena Tomas Raulinavičius. – Jei verslininkai nematytų perspektyvos, jie tikrais tokioms investicijoms neišryžtų.“

Kaip pažymi direktorius, pastaruoju metu Tauragėje atnaujinama daug gatvių ir šaligatvių. Vien šiems darbams šiemet bus investuota apie 4 mln. eurų. Tą sumą papildė ir Vyriausybės papildomai skirtos lėšos savivaldybių ekonominiam stiprinimui.

Tauragėje nėra sunku susirasti darbo, nes rajone plėtojami gan įvairūs verslai. „Ir negirdėjome, kad kažkuris verslininkas po karantino būtų nutraukęs veiklą“, – teigia administracijos direktorius.

Verslui išlikti padeda ir savivaldybės taryba. Pasak direktoriaus, buvo priimti devyni sprendimai, lengvinantys verslininkams mokesčių naštą. 20 proc. sumažintas nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, verslo liudijimo kaina iki metų pabaigos – tik vienas euras, per karantiną visiškai nereikėjo mokėti patalpų nuomos tiems verslininkams, kurie nuomojasi savivaldybei priklausančias patalpas ir kiti sprendimai. Visos šios lengvatos verslui savivaldybės biudžetui kainuos apie 300 tūkst. eurų, bet tai svarbu padedant verslui atsigauti po karantino.

Kuriama poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra. Netrukus lankytojams atsivers Tauragės baseinas, šių metų vasaros pramogas galima paįvairinti privačia iniciatyva sukurtu batutų parku ant vandens.  Didelio populiarumo sulaukia ir prie Paberžių tvenkinio veikiantis pirmasis Tauragės rajone vandenlenčių parkas „Libery beach“.

„Rajono patrauklumą didina ir rajone veikiančios aktyvios bendruomenės. Bendradarbiaudamos su seniūnijomis jos prisideda tvarkant viešąsias erdves, kuriant turizmo plėtrai patrauklią infrastruktūrą“, – rajono bendruomenių indėliu pasidžiaugia rajono mero pavaduotoja Virginija Eičienė.

„Miestas ir toliau žengia žaliosios ekonomikos kryptimi. Dabar jau tikriausiai ant dešimties pastatų įrengtos saulės jėgainės ir dar ant kelių bus rengiamos. Mieste jau važinėja trys elektroautobusai, dar tris savivaldybė nupirks artimiausiu metu. Regionui skirtas projektas Tauragė+ taip pat prisidės prie miesto ekologijos. Šiuo metujau projektuojamas aplinkkelis. Tikimės, kad kitais metais prasidės realūs darbai“, – savivaldybės rūpestį ekologija pristato administracijos direktorius Modestas Petraitis.

Karantinas: papildomos išlaidos ir naujos patirtys

„Per karantiną savivaldybė patyrė apie 400 tūkstančių eurų neplanuotų išlaidų. Tas išlaidas sudarė apsaugos priemonių įsigijimas, sugrįžusiųjų iš užsienio parvežimas, apgyvendinimas ir kitos neplanuotos išlaidos. Todėl kai kurių metų pradžioje planuotų priemonių teko atsisakyti. Šiais metais teko atsisakyti ir Tauragės miesto šventės, bet jos atsisakėme ne dėl lėšų, o dėl žmonių saugumo, – karantino pasekmes apžvelgia savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. – Jei Vyriausybė grąžins per karantiną patirtas neplanuotas išlaidas, sveikintinas dalykas, bet kol kas nesame tikri, kad visos bus sugrąžintos.“

Kaip teigia direktorius, karantinas atnešė du didelius iššūkius. Vienas jų COVID-19 suvaldymas. „Pas mus buvo karantinuota apie šimtas žmonių. Kadangi Tauragėje išvystytas logistikos verslas, vairuotojai grįžo iš Prancūzijos ir kitų šalių, tikrai maniau, kad protrūkio bomba sprogs pas mus, – buvusiu nerimu dalijasi Modestas Petraitis. – Laimei, situaciją pavyko suvaldyti. Pas mus tebuvo tik 8 susirgimo atvejai ir nė vienos mirties. Tai visos komandos operatyvaus darbo rezultatas. Visi dirbome žingsniu į priekį.“

„Vos paskelbus karantiną, buvome sudarę susirašinėjimo grupę, susirašinėdavome nuo ryto penktos iki pusiaunakčio, aptardami, kokių priemonių turime imtis, kad rajone nepasklistų koronavirusas, nes, kaip sakė direktorius, Tauragė balansavo ant didžiulės grėsmės ribos“, – papildo direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius.

Grįžusiųjų izoliacijai tauragiškiai buvo parengę keturias vietas. Viena jų – savivaldybei priklausančiame Tauragės sporto centro Bastilijos komplekse. Dalis buvo apgyvendinama viešbučiuose. Vieno žmogaus paros izoliacijos kaina – apie 30 eurų be maitinimo. Žmonės patys rūpinosi maistu. Maistą jiems atnešdavo arba artimieji, arba jie galėjo užsisakyti ir susimokėti už tiekiamą maistą. Aprūpinti karantinuotuosius maistu padėjo savanoriai.

„Apskritai, pandemija parodė, kad mūsų žmonės moka susitelkti. Verslininkai rūpinosi savo darbuotojų pargabenimu. Daugelį parskraidindavo lėktuvais, o savivaldybė tik pasirūpindavome jų parvežimu iš oro uostų. Daug kur sulaukėme savanorių pagalbos. Labai daug tikrinant tvarką mums padėjo šauliai“, – pasakoja Tomas Raulinavičius.

„Labai aktyviai įsijungė ir rajono bendruomenės. Jos talkino socialiniams darbuotojams, rūpinosi vyresnio amžiaus bendruomenės nariais“, – geru žodžiu bendruomenes mini vicemerė Virginija Eičienė.

Nors tauragiškiai ir anksčiau dalį veiklos buvo perkėlę į virtualią erdvę, bet visos veiklos nuotoliniu būdu organizavimas buvo tam tikras iššūkis. Juk dirbti nuotoliniu būdu teko visiems savivaldybės specialistams. „Tačiau ir pasibaigus karantinui neskubame grįžti prie tradicinių posėdžių. Didelė dalis pasitarimų puikiausiai vyksta nuotoliniu būdu. Prieš kelias dienas organizavime nuotolinį seniūnų pasitarimą. Iš kai kurių seniūnijų iki Tauragės reikia važiuoti keliasdešimt kilometrų. Taigi rengiant nuotolinius pasitarimus taupomas darbuotojų laikas, mažiau teršiama aplinka, nes sumažėja kelionių į Tauragę“, – karantino teigiamą pusę pripažįsta direktoriaus pavaduotojas.

„Ir mūsų mokytojai, nors dalis jų yra vyresnio amžiaus, greitai persiorientavo ir puikiausiai susitvarkė su nuotoliniu mokymu. Tik jo nauda labai abejoju. Vieniems vaikams gal tai ir tinkamas metodas, bet tiems, kuriems reikalinga didesnė kontrolė, karantino laikas priminė atostogas. Daliai vaikų savarankiškai mokytis yra per sunku“, – du vaikučius auginantis direktorius pasidalija patirtimi.

Nors Tauragės rajono savivaldybės vadovai patenkinti rajono medikų darbu, bet neramu dėl kitų chroniškomis ligomis sergančių rajono gyventojų. Tai, kad kitomis ligomis sergantiems žmonėms medicina buvo sunkiai pasiekiama, jų manymu, gali turėti nepageidautinų pasekmių. Jau dabar pastebimas didesnis mirčių skaičius ir kas gali paneigti, kad tai nėra tų apsunkinimų pasekmė?..

Gyvenimas grįžta į įprastą ritmą

„Per karantiną kultūrinis gyvenimas buvo sustojęs. Vieni kultūros darbuotojai atostogavo, kiti klausė įvairių seminarų, keldami savo kvalifikaciją, paskui prasidėjo nuotolinė kultūrinė veikla. Kai kas nuotoliniu būdu muzikuodavo, kai kas vaidindavo. Užtat dabar renginys veja renginį. Jie vyksta visose bendruomenėse, visose kultūros įstaigose“, – į įprastą ritmą sugrįžusiu kultūriniu gyvenimu pasidžiaugia Virginija Eičienė.

Modestas Petraitis gi sunkiai gali išvardinti visus šiuo metu vykstančius investicinius projektus. „Remontuojamos gatvės, keliai. Kaip jau minėjau rengiamės baseino atidarymui. Netrukus įkurtuves švęs Pagramančio savarankiško gyvenimo namai. Pagal šių metų planus rajone buvo numatyta investuoti apie 5,2 eurų. Vyriausybė ekonomikos gaivinimui Tauragės rajonui papildomai skyrė 1,7 mln. eurų. Tas lėšas reikia panaudoti šiais metais. Darbams reikia skelbti viešuosius pirkimus. Tad savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius tiesiog užverstas darbais. Pasikvietėme net vaiko auginimo atostogose buvusią specialistę patalkinti. Kitas sunkumas, kadangi papildomai lėšų gavo visos savivaldybės, kyla problemų su rangovais. Juk per dieną neišsiugdysi kelininkų ar statybininkų. Juntamas darbuotojų trūkumas“, – mintimis apie atsirandančia problema pasidalija direktorius.

Savivaldybė tęsia ir ankstesniais metais mokinių skatinimo programas. Numatytos premijos geriausiai besimokantiems ar didžiausią pažangą padariusiems mokiniams. Taip pat savivaldybė pasirūpina mokiniams reikalingais priemonių krepšeliais, taip palengvindami šeimos finansinę naštą vaikus išleidžiant į mokyklą. „Skatiname ne tik mokinius, bet ir sportininkus. Įteikiame premijas geriausių rezultatų pasiekusiems sportininkams ir jų treneriams“, – papildo direktoriaus pavaduotojas.

Šiais metais tęsiama ir parama verslui, įdarbinančiam jaunimą. Savivaldybė dengia 50 proc. per vasarą įdarbintam jaunam žmogui sumokamo atlyginimo. Tai, kaip teigia direktorius, ir finansinė paskata jaunam žmogui, ir galimybė įgyti patirties, kas galbūt ne vienam padeda ir renkantis profesiją, ir verslininkui naudinga, nes jam pigiau kainuoja darbuotojo išlaikymas. Pernai rajono biudžetui tai kainavo apie 20 tūkst. eurų.

„Neretai mūsų klausia: iš kur gauname lėšų tokioms programoms. Tiesiog įvertiname situacijas, kuriose galima sutaupyti. Pernai buvo optimizuotas mokyklų tinklas. Mažesniąsias mokyklas prijungus prie didžiųjų, sumažėjo administravimo išlaidos“, – sako direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius.

„Taupyti lėšas padeda centralizuoti pirkimai. Centralizavome elektros tiekimą ir visoms 40 savivaldybės įmonių pirkome vienu metu, o tai sumažino kainą. Dabar norime centralizuoti draudimą, apskaitą. Kai paslauga perkama atskirai, prarandamas žmonių laikas, nes tenka dirbti įvairius administracinius darbus, patiriamos didesnės išlaidos, nes tada brangiau sumokame už paslaugas. Taip sumažinome ir telefonų sąskaitas“, – patirtimi dalijasi Modestas Petraitis.

Ir nors per penkis šių metų mėnesius savivaldybė surinko 600 tūkst. eurų mažiau nei planuota, savivaldybės vadovai didelių grėsmių neįžvelgia. Tai tik sugrįžimas į 2019 metų pajamas. Kitas dalykas, pasibaigus karantinui ir verslui gaunantis, tikimasi įplaukų padidėjimo.