Geopolitikos diagnostika: Armėnija /Azerbaidžanas, Europos Sąjunga, Turkija

Armėnija/Azerbaidžanas

Faktas:

Ginkluoti susirėmimai tarp abiejų šalių vyksta pasienyje, nuošaliai nuo Kalnų Karabacho.

Diagnozė:

Ginkluoti susirėmimai patys savaime nėra nieko naujo. Nieko naujo ir tai, kad karas be laimėtojo ir be pabaigos yra savotiškai priimtinas kompromisas, nes kiekviena šalis esančią situaciją gali „iškomunikuoti“ kaip savo laimėjimą. Nieko naujo ir tai, kad abiejų šalių atsargų elgesį sąlygoja Rusijos pozicija – Maskva sąmoningai palaiko abiejų baimę, kad, konfliktui suintensyvėjus, atsidurs priešo pusėje.

Tačiau yra ir keletas naujų momentų, rodančių, kad abiejų šalių priešprieša gali „pereiti į naują kokybę“.

Pirma, gal mažiausiai reikšminga, naujiena yra susirėmimai ne Kalnų Karabacho regione. Jų būta ir anksčiau, tačiau jiems neteikta tokios reikšmės, kaip iki šiol.

Antra, vyksta vis aršesnis internetinių hakerių karas, atsiranda grasinimai, kad šalys gali atakuoti elektros jėgaines (įskaitant branduolinę Armėnijoje), upių užtvankas, imtos kitų diversijų, viso, kas gali sukelti humanitarines katastrofas ir paliesti daugiausia civilių būklę.

Trečia, abi šalys mobilizuoja viešąją opiniją. Abiejų šalių lyderiams kur kas geriau, kai demonstrantai reikalauja sprendimo dėl Karabacho, o ne kokių nors individualių teisių. Armenų hakeriai atakuoja Azerbaidžano tinklalapius.

Ketvirta, Turkijos faktorius. Ši šalis vis aktyviau remia Azerbaidžaną. Ji, žinoma, žaidžia savo geopolitinį žaidimą su Rusija ir gali nutikti taip, kad Kalnų Karabachas taps geopolitinių mainų objektu. Taika tuomet ateis ne iš kokios Minsko grupės, o kils iš naujų realijų.

Europos Sąjunga

Faktas:

ES šalių vadovai pasiekę principinį susitarimą, kaip išsidalinti pinigus ES atkūrimui.

Diagnozė:

Kaip ir įprasta pastaruoju metu, ES šalys gali džiaugtis ne pinigų kiekiu, o faktu, kad pavyko sutarti. Susitarimas yra veikiau turgaus sandėris, kad niekas neverktų, nei strateginis planas sukurti kažką naujo ir efektyvaus.

Politikos išminčiai pastebi, kad dabartinė ES sandara yra išties tinkama sandėriams, struktūrų išsaugojimui, tinkama bendrai švęsti pergales, tačiau yra pasimetusi, kai reikia spręsti globalesnes problemas. O pandemija ne šiaip sau. Žurnalo „Foreign Affairs“ komentatorius pasiūlė Europos Sąjungai paprastą išeitį iš visų bėdų – mažiau ekonomikos, daugiau politikos. Teisingai.

Turkija 

Faktas:
Turkijos teismas pripažino Sofijos soboro pavertimą 1934 m. muziejumi neteisėtu, pastatui grįžo mečetės statusas.

Diagnozė:

Teismo sprendimas, suprantama, neatsirado iš niekur. Tai tikras valdžios pašnabždėtas geopolitinis žingsnis, simbolis, atspindintis Turkijos politikos svajones.

Haga Sophia arba Dievo Šventosios Išminties bažnyčia pastatyta Bizantijos imperijos laikais, ir tapo Bizantijos ir visos Rytų krikščionybės simboliu. Osmanams XV amžiuje užėmus Konstantinopolį Haga Sophia paversta mečete ir beveik 500 metų buvo osmaniškosios islamiškos valstybės simboliu. Turkijos Respublikos prezidentas Kemalis Atatyurkas pavertė mečetę muziejumi, ir tada šventovė tapo Turkijos pasaulietinio vystymosi simboliu.

Dabartinis sprendimas taip pat simboliškas, ir suprantama, kad nėra tik vietinės tikinčiųjų bendruomenės reikalas. Susinervavusių nestinga, Europos Sąjunga iš viso neteko žado. Turkija savo simboliais sako, kad ji turi savitą islamo modelį ir jį gins. Turkija nebijo Europos kritikos. Ar Europa bijo Turkijos? Štai kur geras klausimas.

Užsk. Nr. EV-211