Alytaus rajono ūkininkai pradėjo javapjūtę, derlius geras
Laukuose prasidėjo svarbiausias darbymetis – javapjūtė. Ūkininkai džiaugiasi, kad palyginti prastose žemėse byra neblogas derlius – iš hektaro gaunama vidutiniškai po 3,5 tonos rapsų, po 6 tonas kviečių.
Alytaus rajono savivaldybėje auginama beveik 27 tūkst. hektarų grūdinių kultūrų. Tai vasariniai ir žieminiai kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai, žirniai, grikiai ir kt.
Pirmieji į laukus išriedėjo didžiausios rajone – „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės kombainai. Ši bendrovė trijuose kaimyniniuose – Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose valdo 2500 hektarų žemės.
Pradėję pjauti rapsus, „Atžalyno“ kombainininkai pastebėjo, kad augalai dar per daug drėgni. Nutarta kelias dienas palūkėti ir, jeigu orai nepasikeis, darbus tęsti, kai rapsai bus visiškai sunokę ir sausi.
Gerose žemėse pradžiugino net 4 tonų iš hektaro rapsų derlius, prastesnėje dirvoje – apie 2 ar 2,5 tonos. Manoma, kad vietomis prastesnį derlių lėmė gegužės mėnesį praūžusi liūtis ir kruša, kuri nulaužė dalies augalų stiebus.
Ūkininkai pradėjo pjauti ir kviečius, pjauna žieminius miežius. Kol kas derliumi nenusivylė. 6 tonos kviečių iš hektaro prastoje žemėje, pasak rajono žemdirbių, – gana geras rezultatas. Geras ir miežių derlius.
Daugiausia nerimo kol kas kelia išgulusių žieminių kviečių plotai. Jie Alytaus rajone tikrai nemaži. Ūkininkai nėra tikri, ar kombainai galės pakelti išgulusius javus, kaip jų išgulimas atsilieps derliui.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad su savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariais neseniai aptarė, kaip būtų galima kompensuoti bent dalį žemdirbių nuostolių dėl išgulusių žieminių kviečių.
„Parama tikrai bus skirta, tik kol kas nenuspręsta, kokia forma ji pasieks konkretų ūkininką. Pažiūrėsime, kokio derliaus sulauksime. Siūlome augalininkystėje taikyti modernias ūkininkavimo naujoves, tokias, kaip dirvožemio tyrimas ir trąšų „žemėlapio“ sudarymas. Tai duotų trigubą naudą – tinkamai tręšiami javai būtų atsparesni, geresnis derlius, subalansavus trąšų poreikį, jų reikėtų mažiau – galima sutaupyti lėšų, o jei mažiau trąšų, tai ir aplinka švaresnė, – sakė A. Vrubliauskas.
Alytaus rajono savivaldybės informacija