Pristatyta trečioji 90-mečio politinio kalinio knyga
Senojoje Varėnoje gyvenančiam buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui šie metai ypatingi. Jis neseniai šventė gražų 90 metų jubiliejų, o dabar Varėnoje gausiam draugų ir bendraminčių būriui pristatė jau trečią savo knygą „Tiems, kurie visur ir visada mylėjo Lietuvą“. Knygos sutiktuvėse prisiminti didvyriškai už Lietuvą kovoję laisvės kovų dalyviai, knygos autoriaus gyvenimo išbandymai Sibire bei prasminga jo veikla atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Gražias dainas, kurios Vytautą mintimis sugrąžino į jaunystę, dovanojo Senosios Varėnos choras „Sonata“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės ir Elvyros Sinkevičienės.
Pirmąją dainą „Jei ne auksinės vasaros“ autoriui padainavę choristai, kaip sakė V. Kaziulionis, jį tarsi grąžino į 1947-uosius, kai jis buvo septyniolikmetis jaunuolis. „Knygą skiriu kovotojams už laisvę. Ir visiems jums, kurie mylėjo ir dabar tebemyli Lietuvą, visiems tiems, kurie kovojo ir mirė būdami laisvi, – sakė Vytautas. – 1949 metais Radviliškio rajone, Minaičių kaime, susirinko visos Lietuvos partizanų vadai ir paskirstė Lietuvą į devynias apygardas. Varėnos kraštas pateko į Dainavos apygardą. Joje pokariu žuvo maždaug 1800 partizanų nuo šešiolikos iki trisdešimties metų. Daug jų žuvo pačioje jaunystėje, kai Lietuvai galėjo daug gerų dalykų padaryti. Knygą skiriu politiniams kaliniams ir tremtiniams. Traukiniai ištisą dešimtmetį riedėjo į Rytus. Daugiausia vežė moteris su mažais vaikais ir seneliais, nes vyrai buvo arba partizanų gretose, arba kalėjimuose. Kai kuriuos tie traukiniai nuvežė labai toli, į amžino įšalo žemę. Tiems, kam lemta buvo sugrįžti, laukė sunkumai savo Tėvynėje, nes jų čia niekas neregistravo“. V. Kaziulionis prisiminė daugybę gyvenimo akimirkų, kurios jį užgrūdino ir sustiprino. Jis dėkojo bendraminčiams ir visiems, atėjusiems į knygos pristatymą. Prisimindamas savo nelengvą gyvenimą, sakė, jog laisvės siekis jo širdyje buvo visą laiką. Žodžiai, sklindantys iš gyvo liudininko lūpų ir širdies, – patys reikšmingiausi ir prasmingiausi prisiminimai.
V. Kaziulionį pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ilgamečiam bičiuliui ir bendražygiui Vytautui dėkojo ne tik už išleistą knygą, kuri yra tarsi dar vienas pokario Lietuvos istorijos vadovėlis, bet ir už prasmingą veiklą įamžinant žuvusių laisvės kovotojų atminimą bei meilės gimtinei paminklus, kuriuos jis pastatė jaunų žmonių širdyse. „Jausdamas šventą pareigą prieš savo du žuvusius brolius ir prieš visus laisvės kovotojus, Vytautas su talkininkais perlaidojo apie 50 partizanų palaikų, paminkluose įamžino maždaug 670 laisvės kovotojų vardų. Su Vytautu susipažinome prieš tris dešimtmečius, kai aš, jaunas istorikas, rinkau medžiagą apie partizaninį karą. Drauge padarėme gražių ir prasmingų darbų. Vienas svarbiausių – Varėnos rajono mokyklose organizuotas rašinių konkursas ir istorinių žinių viktorina „Lietuvos laisvės ir kančių istorija“. Bendros pastangos lėmė, jog šis konkursas tapo respublikiniu ir gyvuoja iki šiol, – kalbėjo meras. – Smagu sutikti tuos, kurie ir dabar šį konkursą prisimena, kad vertina ir sako, jog jis paliko įspūdį visam gyvenimui. Tai – didžiausias komplimentas Vytautui ir mums, kurie prisidėjome.
Vytauto dėka stovi daug pastatytų paminklų laisvės kovotojams, pradedant Merkinės kryžių kalneliu ir baigiant Senosios Varėnos kapinaitėmis. Statydamas šiuos paminklus, Vytautas tvirtino valstybingumą“.
Seimo narys Juozas Baublys pabrėžė, jog V. Kaziulionio knyga labai prasminga ir reikalinga, ji – tarsi padėka visiems tiems, kurie mylėjo ir myli Lietuvą. Jis linkėjo stiprybės, sveikatos ir ryžto parašyti ir išleisti dar ne vieną knygą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė, jog tokių žmonių kaip Vytautas dėka sunkiau ištrinti tą moralinę vertybinę ribą tarp tų, kurie tada neva dirbo Lietuvai, ir kovotojų už Lietuvos laisvę. „Kad ta riba niekada neišsitrintų. Ačiū už tai, kad leidžiate suvokti, kas šiandien yra laisvė. Kad tokių asmenybių, kaip jūs, dėka jaunajai kartai būtų lengviau nusibrėžti moralinius orientyrus“.
Senelį pasveikino ir knygos viršelį nupiešęs anūkas Linas Kaziulionis.
Viena iš trijų V. Kaziulionio knygų, kurią sudaro jaunimo rašiniai apie pokario išbandymus, skirta jaunimui, siekiant, kad kuo daugiau jaunų žmonių sužinotų tikrąją Lietuvos istoriją ir būtų tikri savo krašto patriotai. Žinoma, toks yra visų jo parašytų knygų tikslas. Jaunimo atstovė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė Agita Beržanskaitė sakė, jog jai didelė garbė buvo susipažinti su tokia asmenybe kaip Vytautas ir skaitant jo knygas prisiliesti prie istorijos. Ji perskaitė vieną iš knygoje publikuotų laiškų.
Knygos sutiktuvių renginyje Vytautą sveikino, už jo prasmingą veiklą dėkojo daug jo bendražygių, bičiulių ir draugų.
Vytauto knyga pasidžiaugė daug prie jos sudarymo ir redagavimo prisidėjusi dukterėčia, lietuvių kalbos mokytoja Danutė Nekrašienė, dėdės atėjusi pasveikinti su seserimis.
Buvusį ilgametį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininką ir bendražygį Bernardo Brazdžionio daina „Lietuva, Lietuva“ pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus ansamblio „Viltis“ moterys. Vytautas, daug metų buvęs šio kolektyvo narys, dainavo kartu. Jos prisiminė, kad kartu su Vytautu daugybę kartų dainavo perlaidojant partizanų palaikus, atidengiant paminklus. Moterys dėkojo už begalinę meilę Lietuvai ir Varėnos kraštui, už milžinišką darbą išsaugant istorinę mūsų tautos atmintį, linkėjo jam sveikatos ir Dievo palaimos.
Gerbiamą bendruomenės narį sveikino ir stiprios sveikatos ir optimizmo linkėjo Senosios Varėnos choro „Sonata“ vadovė Ilona Zalanskienė, o jos vadovaujamas choras Vytautui skyrė savo gražias dainas.
V. Kaziulionis visada gyvena laisvės idėjomis. Jis gimė Senojoje Varėnoje, ūkininko šeimoje. Du jo broliai žuvo partizanų gretose. Vytautas su tėveliais buvo ištremtas už antisovietinę veiklą, įkalintas. Po lagerių ir tremčių gyveno Kaune. Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Senąją Varėną ir dėjo visas jėgas į partizanų palaikų paieškas, statė paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Trečioji jo knyga yra rinkinys straipsnių ir laiškų, kuriose išsakytos mintys įvairiais klausimais, papasakota apie tuos laikus, kai pačiam teko patirti tremtinio ir kalinio dalią, kai ne kartą žiūrėta mirčiai į akis. V. Kaziulionis susirašinėjo su JAV, Kanados šviesuoliais, kurie rinko lėšas ir asmeniškai aukojo, kad paremtų jo ir bendraminčių sumanymus bei darbus ieškant žuvusių kovotojų palaikų, statant paminklus perlaidotiems partizanams, jog nenugrimztų į praeitį šlovinga ir didvyriška Lietuvos gynėjų istorija. Nuo 1995 metų jis Varėnos rajone kasmet organizavo vyresniųjų klasių moksleivių istorinių žinių viktoriną bei rašinių „Lietuvos laisvės kovų ir kančių istorija“ konkursą, kuris nuo 1999 metų tapo respublikiniu.
V. Kaziulionio darbai neliko nepastebėti. 1998 metais už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LPKTS žymeniu. 1999 metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, jam suteiktas kario savanorio statusas. 2005 metais apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 2016 metais gavo Varėnos rajono savivaldybės kultūros premiją bei Kultūros ir meno tarybos ženklą „Sidabrinė bitė“. 2019 metais V. Kaziulioniui įteikta Varėnos rajono savivaldybės įsteigta Adolfo Ramanausko-Vanago premija. Šiemet gegužės 12 dieną minėjusį 90-metį Vytautą Senosios Varėnos bendruomenė ir parapijos klebonas kun. Pranciškus Čivilis apdovanojo Arkangelo Mykolo žvaigžde ir diplomu.
Knygos pristatymo renginyje V. Kaziulioniui išsakytos padėkos ir sveikinimai paliudijo, jog šis žmogus yra tikras savo krašto, savo Tėvynės patriotas, didvyriško, pasiaukojančio, doro, begalinę ištvermę ir kitas dvasines vertybes turinčio žmogaus pavyzdys.