Veiklos 30-metį savivalda pasitinka sustiprėjusi ir pasiruošusi prisiimti daugiau atsakomybių
Spalio 10 d., šeštadienį, šalyje minima Vietos savivaldos diena. Šiemet vietos savivaldai sueina 30 metų.
Kuriant Lietuvos valstybės pamatus, kartu buvo kuriama pačių vietos gyventojų valdžios sistema – vietos savivalda. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę ir kuriantis valstybei, 1919 m. spalio 10 d. buvo priimtas Vietos savivaldybių įstatymas, 1990 m. vasario 12 d. – Vietos savivaldos pagrindų įstatymas, o po 50 metų pertraukos, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1990 m. kovo mėnesį įvyko pirmi laisvi savivaldybių tarybų rinkimai.
„Šiandien bendromis visų Lietuvos žmonių pastangomis, perėmę kitų valstybių gerąją patirtį ir jos pagrindu priėmę nacionalinius teisės aktus Lietuvoje turime sukurtą gana sklandžiai veikiančią vietos savivaldos sistemą, kuri, žinoma, nuolat tobulinama, o šiuo metu ypač aktyviai siekiama suteikti daugiau galių vietoje dirbantiems sprendimų priėmėjams“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Judama decentralizacijos link. Anot ministrės, regioninės politikos decentralizaciją renkasi tos šalys, kurioms rūpi ne tik investuoti „greičiau ir pigiau“, bet ir demokratija, pilietinė visuomenė, atvirumas, įvairovė. Nuoseklus šių principų laikymasis veda į gerovės valstybę.
„Daugiau pasitikėjimo savivaldybėmis, daugiau teisinių ir ekonominių galimybių joms savarankiškai veikti, prisiimant atsakomybę už sprendimus, – manome, kad tokia Lietuvos vietos savivaldos plėtros kryptis jau yra objektyviai pribrendusi“, – pabrėžia vidaus reikalų ministrė. Rita Tamašunienė atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien ypač svarbu užtikrinti daugiau savarankiškumo savivaldybėms organizuojant viešąsias paslaugas, taip pat užtikrinti savivaldybių finansinį stabilumą bei lygiavertę valstybės ir savivaldybių partnerystę.
Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos šiuo metu gyvena mūsų šalis ir kuriais vadovaujasi ir vadovausis savivaldybės, – tai Regioninės plėtros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir Nacionalinis pažangos planas. Visus šiuos dokumentus vienija bendras tikslas – tolygus ekonominis augimas ir prieinamos paslaugos visiems gyventojams.
