Įspūdingi Bartninkų bažnyčios griuvėsiai bus išsaugoti

Apsilankius Bartninkuose (Vilkaviškio r.) dėmesį patraukia įspūdingi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiai – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Bažnyčia buvo pastatyta 1790 metais, vėliau rekonstruota. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 metais, smarkiai apgriauta. Sovietmečiu bažnyčios atstatyti valdžia neleido. Bartninkuose buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia. Joje ir dabar vyksta pamaldos.
Daug metų stovėję netvarkyti griuvėsiai, nors ir labai įspūdingi (prie jų rengiami koncertai, festivaliai), pastaruoju metu nuo klimato poveikio pradėjo irti, iškilo avarijos grėsmė. Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyriaus specialistai suderino UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą tvarkybos darbų (avarinės grėsmės pašalinimo ir konservavimo) projektą ir jau rugpjūtį prasidėjo tvarkybos darbai.
Kaip pasakojo Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kun. Alvydas Dvareckas, bus sutvirtintos sienos, sutvarkyti įtrūkimai, stogeliais apdengti bokštai, sienų karūnėlės, įrengtas stogelis ir virš priebučio, į vieną iš bokštų atstatyti mediniai laiptai, viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Iš viso tvarkybos darbai kainuos 85000 eurų. 70 proc. lėšų skiria KPD (pagal paveldotvarkos programą), 20 proc. – Vilkaviškio savivaldybė, 10 proc. – Bartninkų parapija. Atliekant darbus bus išsaugotas kultūros paveldo autentiškumas, vertingosios savybės.
Aplink bažnyčios griuvėsius nušienauta žolė, viskas sutvarkyta, atrodytų, vasarą čia, kur ant buvusių bažnyčios grindų žaliuoja lygi pievelė, galėtų vykti ir pamaldos.
„Kažkada bandėme ten aukoti šv. Mišias, tačiau nepasiteisino, tarp sienų šviečiant saulei, kai nėra stogo, žmonėms buvo labai karšta, – pasakojo kun. A. Dvareckas – Vasarą pamaldos kartais vyksta šios bažnyčios šventoriuje, prie šalia esančios koplyčios“. Ji statyta dar anksčiau nei bažnyčia, 1663 metais. Dabar ji inicijuota skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Kad atstatytų bažnyčią, klebonas nesitiki. „Dabar valstybėje pinigų srautai nukreipti kitur – statomi prekybos centrai, o ne bažnyčios, – sakė jis. – Kaip ji buvo sugriauta, irgi tiksliai nėra žinoma“. Karo pabaigoje vokiečiai traukėsi, rusai juos apšaudė. Pasak kunigo, dabar jau neišsiaiškinsime, kas konkrečiai bažnyčią sugriovė, gal vokiečiai, o gal rusai, nes bokšte buvo įsitvirtinę vokiečiai. Į tai, kad Nepriklausomybės pradžioje vokiečiai padėjo atstatyti kelias karo metu sugriautas bažnyčias Lietuvoje, kun. A. Dvareckas vilčių nededa.
Kultūros paveldo departamentas rūpinasi, kad bent būtų išsaugoti įspūdingi Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, kad toliau nebyrėtų iš lauko akmenų statytos sienos.
„Šie griuvėsiai kažkada vykusiuose rinkimuose pripažinti gražiausiais Lietuvoje“, – sakė kun. A. Dvareckas. Iš istorijos žinoma, kad ši bažnyčia ir jos statybos pradžioje ilgai, apie dešimt metų, stovėjusi be stogo. Kai karaliaus rūmų iždininkas, visų vadintas žiauriuoju, Antanas Tyzenhauzas pradėjo statyti bažnyčią, netikėtai mirė, bažnyčia ilgai stovėjo nepabaigta. Statybas 1790 metais pabaigė miestelio valdytojas kunigaikštis Vincentas Puzinas.
Bartninkų pavadinimas kilęs nuo žodžio „bartis“ (avilys). Iš girių barčių – medžių drevių – sūduviai kuopdavo medų, kurį žinojo ir Lenkijos karaliai, ir Kryžiuočių ordino magistrai, Vokietijos imperatoriai.
Avarinės grėsmės šalinimo ir konservavimo darbai Bartninkų bažnyčios griuvėsius apsaugos nuo visiško sunykimo.