16 lapkričio, 2020
Vilniaus universitetas

VU mokslininkų tyrimas: antikūnai prieš koronavirusą išlieka pusę metų

Tęsiantis COVID-19 pandemijai, vis aktualesnis tampa klausimas, ar susiformuoja imunitetas persirgus koronaviruso infekcija ir kiek ilgai jis trunka. Net ir mokslinėje literatūroje duomenys apie antikūnus prieš SARS-CoV-2 yra gana prieštaringi. Kai kurie jų teigia, kad susidarę antikūnai prieš šį virusą greitai pranyksta, todėl kartais persirgusieji užsikrečia pakartotinai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai nusprendė patys šiuos duomenis patikrinti. Profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, atlikus SARS-CoV-2 infekcija persirgusių asmenų kraujo tyrimus vienoje Nemenčinės įmonėje paaiškėjo, kad antikūnai vis dėlto taip greitai neišnyksta – jie išlieka pusę metų.

Prieš kelis mėnesius jau atlikote serologinius tyrimus šios įmonės darbuotojams. Kodėl nusprendėte tyrimą pakartoti?

Balandžio mėnesį šioje Nemenčinės įmonėje buvo SARS-CoV-2 infekcijos protrūkis ir dauguma darbuotojų buvo ištirta molekuliniu metodu. Taigi jie tiksliai žinojo, ar buvo užsikrėtę virusu, ar ne. Vieni užsikrėtusieji nejautė jokių simptomų, kiti sirgo sunkai ir net gydėsi ligoninėje. Pirmą kartą atlikome serologinius tyrimus birželio mėnesį – praėjus 2 mėnesiams po protrūkio. Tada nustatėme, kad dauguma persirgusiųjų turi antikūnų prieš virusą – net ir tie, kurie sirgo labai lengvai arba nejautė jokių simptomų. Buvome sutarę su įmonės vadovybe, kad po kelių mėnesių tyrimą pakartosime, nes labai įdomu sužinoti, ar ilgai antikūnai išlieka. Mokslinėje literatūroje duomenys apie tai gana prieštaringi. Kai kurie tyrimai rodo, kad po 4–5 mėnesių antikūnai pranyksta. Todėl norėjome patys tuo įsitikinti. Tyrimą atlikome spalio pabaigoje, praėjus 6 mėnesiams po protrūkio. Malonu, kad įmonės darbuotojai geranoriškai sutiko dalyvauti mūsų tyrime – jų atėjo dvigubai daugiau nei birželio mėnesį.

Ar daug žmonių turėjo antikūnų praėjus pusmečiui po užsikrėtimo?

Visi, kurie turėjo antikūnų birželio mėnesį, tebeturėjo jų ir dabar. Tai tikrai įdomus rezultatas, kuris rodo, kad antikūnai taip greitai neišnyksta. Iš viso šį kartą ištyrėme 100 žmonių, iš jų du trečdaliai turėjo antikūnų. Kaip ir buvo galima tikėtis, jie turėjo IgG klasės antikūnų, kurie rodo seniai persirgtą infekciją. Tačiau stebėtina, kad beveik pusė jų turėjo ir IgM klasės antikūnų, kurie paprastai laikomi ankstyvosios, ūmios infekcijos rodikliu.

Ar tai reiškia, kad tie žmonės dar nėra pasveikę?

Ne, taip nėra. Net ir tie, kurie sirgo sunkiai, jau seniai nebeturi viruso. Tai tik įdomus mokslinis faktas, kuris liudija, koks neįprastas šis virusas ir kaip keistai jis veikia mūsų imuninę sistemą. Šiam virusui negalioja gerai žinomos taisyklės. Be to, IgM išlikimas praėjus pusmečiui po užsikrėtimo dar kartą patvirtina, kad aptikus šiuos antikūnus nėra prasmės atlikti molekulinį tyrimą ir ieškoti viruso – IgM antikūnai, kaip ir IgG, tiesiog parodo persirgtą infekciją.

Trečdalis ištirtų žmonių neturėjo antikūnų. Kodėl?

Jie nebuvo užsikrėtę. Tyrime dalyvavo ne tik tie, kurie persirgo, bet ir tie, kurie nejautė jokių simptomų, o jų molekulinis testas pavasarį buvo neigiamas. Serologinis testas dar kartą patvirtino, kad šie žmonės tikrai neužsikrėtė ir nepersirgo, nors kai kurie dirbo kartu su užsikrėtusiaisiais.

Ar antikūnų buvimas rodo įgytą atsparumą virusui?

Tai labai svarbus klausimas, kuris rūpi daugeliui – ypač dabar, kai pandemija smogė Lietuvai kur kas stipriau nei pavasarį. Oficialios institucijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija, laikosi nuomonės, kad kol kas nepakanka mokslinių duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo įgytą atsparumą. Buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai gana reti atvejai, nors pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių, Tikėtina, kad jų rizika užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo. Imunitetas nėra vien antikūnai. Svarbus ir ląstelinis atsakas – T limfocitai, kurių aktyvumą sunku išmatuoti. Dar sunkiau išmatuoti, ar susidaro imuninės atminties ląstelės, nes jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su virusu pakartotinai. Taigi atsparumą lemia daugelis veiksnių.

Vis dėlto manau, kad antikūnų susidarymas ir jų išlikimas tokį ilgą laiką – pusę metų – yra pakankamai svarbus imuniteto rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia jau bejėgė prieš šį virusą.


20 lapkričio, 2024

JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ pristatė „NextGen Academy“ iniciatyvą skirtą rengti rinkoje paklausius IT talentus. Nuo pirmadienio pusės metų […]

16 lapkričio, 2024

Ar kada nors jaučiate, kad spaudimas darbe, nesibaigiantys terminai ar asmeniniai iššūkiai niekada nesibaigia? Jei taip, jūs nesate vieni. Lėtinis […]

16 lapkričio, 2024

Inžinerijos mokslai ilgai buvo laikomi išskirtinai vyriškais, tačiau tai – tik pasenęs stereotipas, kurį sėkmingai griauna VILNIUS TECH Elektros inžinerijos […]

6 lapkričio, 2024

Darius Šoparas – įmonės „Creative Partner“, siūlančios išmanius IT sprendimus verslui, savininkas  bei vienas iš sąskaitų apskaitos sistemos „Sąskaita123“ įkūrėjų. Sistema […]

6 lapkričio, 2024

Trečiadienio rytą policijoje registruoti 3 pranešimai apie gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti mokyklas, darželius, parduotuves ir kitas įstaigas. „Visi […]

6 lapkričio, 2024

Teisingumo ministerija trečiadienį paskelbė Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Pasak ministerijos, šiemet geriausiai Konstituciją išmanančiu studijuojančiu teisę ar teisinį išsilavinimą turinčiu asmeniu […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos […]

31 spalio, 2024

Savaitgalį tūkstančiai žmonių plūs į kapines, taip pagerbdami ir prisimindami išėjusius artimuosius. Vis tik, nedaugelis kapinių lankytojų susimąsto, kad kapinės […]

29 spalio, 2024

Nosies operacija yra viena iš populiariausių estetinių chirurginių procedūrų pasaulyje, tačiau su šia procedūra yra susiję įvairūs susiję mitai ir […]

28 spalio, 2024

Ar žinote, kad tinkama odos priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių slaugant šlapimo nelaikantį artimąjį? Asmenims, patiriantiems šlapimo nelaikymą, yra didesnė […]

28 spalio, 2024

Gydomasis masažas yra viena iš efektyviausių natūralių priemonių, padedančių kovoti su įvairiais sveikatos sutrikimais. Vilniuje yra daug specialistų ir klinikų, […]

28 spalio, 2024

Renkantis veido kaukes, svarbu atsižvelgti į savo odos tipą, nes tik tinkamai parinktos priemonės gali suteikti norimą poveikį. Skirtingi odos […]

28 spalio, 2024

Po ilgo atrankos proceso, Klaipėdos universitetą (KU) pasiekė džiugi žinia – KU tampa naujuoju Baltijos universitetų programos (BUP) nacionaliniu centru […]

25 spalio, 2024

Lygiai prieš metus simboliškai pasodintas medelis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro kiemelyje šiandien išaugo į sensorinį sodą, […]

24 spalio, 2024

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad reguliarios treniruotės teigiamai veikia ne tik […]

24 spalio, 2024

Spalio mėnuo tapo įsimintinas Palangos Senajai gimnazijai, dalyvaujančiai švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) – jos atstovai perkirpo naujojo stadiono […]

23 spalio, 2024

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo […]

22 spalio, 2024

Kaip yra žinoma, veido valymas yra būtina geros odos būklės palaikymo procedūra. Jos metu per poras iš organizmo pašalinamos jam […]

22 spalio, 2024

Savo kelyje ne vieną pokytį išgyvenusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiemet mini veiklos šimtmetį. Ir jau […]