Pagerbtas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas

Šiandien minime Adolfo Ramanausko Vanago 63-asias mirties metines. Ši didi ir mūsų kraštui bei Lietuvai svarbi asmenybė buvo Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas, Lietuvos valstybės vadovas kovojęs su sovietų okupacija. Pagerbiant Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą šiandien savivaldybės merė Ausma Miškinienė, jos pavaduotojas Audrius Klėjus bei Būdviečio seniūnė Laimutė Šiuikienė aplankė A. Ramanausko-Vanago tėviškėje Bielėnų kaime, Būdviečio seniūnijoje esančią jo atminimo vietą.
Lazdijų krašto gyventojams, tiek vyresniesiems, tiek jaunimui, yra gerai žinomas narsaus mūsų kraštiečio, kovojusio ir žuvusio už Lietuvos laisvę, vardas bei nuopelnai. Nuo ankstyvos vaikystės gyvenęs Būdviečio seniūnijos Bielėnų kaime, baigęs Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, vėliau – šiame krašte mokytojavęs ir kovojęs, Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra geriausias begalinio patriotizmo, ištikimybės tėvynei, pasiaukojamos kovos už jos laisvę ir nepriklausomybę pavyzdys jaunajai rajono kartai, moksleiviams. Pasakojimai apie jo narsą keliauja iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Adolfo Ramanausko-Vanago vardas deramai įamžintas ir Lazdijų krašte: jam suteiktas Lazdijų rajono garbės piliečio vardas, Adolfo Ramanausko-Vanago vardu pavadinta aikštė šalia Lazdijų šv. Onos bažnyčios, kurioje stovi jam skirtas paminklas. Atminimo lentomis paženklinti Seinų „Žiburio“ gimnazijos pastatai Vytauto ir Seinų gatvėse Lazdijuose. Skulptūra ir paminkliniu akmeniu pažymėta buvusi jo gimtųjų namų vieta Bielėnų kaime. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje įrengta Adolfo Ramanausko-Vanago darbų prasmę ir didybę įamžinanti klasė. Visa tai Lazdijų krašto gyventojams ir mokiniams kasdien kartoja šio didvyrio vardą, neleidžia nugrimzti užmarštin jo nuopelnams.
Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose rašė: „Visi esame lygūs kovos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“ Šie pranašiški mūsų krašto didvyrio žodžiai išsipildė, o jis pats savo auka svariai prie Lietuvos laisvės prisidėjo…
Priminsime, jog A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas, žiauriai kankinamas ir 1957 metais nužudytas. Jo palaikai po ilgų paieškos metų rasti tik 2018 m. Antakalnio Našlaičių kapinėse. Tų pačių metų spalio 6 d. palaidoti Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone. Šiemet, minint antrąsias Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, Šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje aukojo Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.