Farmacijos specialistų trūksta, bet stumiame juos iš darbo rinkos ir atimame galimybę persikvalifikuoti?
Vaistininkų nebeužtenka, o farmakotechnikų nebereikia. Jei Seimas nesutiks priimti Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4571(2), bedarbių gretas nuo kitų metų gali papildyti 350 kvalifikuotų gyventojų – farmakotechniko išsilavinimą turintys vaistinių darbuotojai.
Nuo 2021-ųjų sausio pirmosios turi įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostata, numatanti, kad vaistinėje privalo fiziškai būti bent vienas vaistininkas. Tikėtina, kad mažosioms vaistinėms, kuriose iki šiol didžiają dienos dalį dirbo nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, dar vadinamas vaistininko padėjėju, teks užsidaryti, nes pasamdyti vaistininką dėl jų stokos tapo iššūkiu. Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiuo metu yra užregistravusi 145 laisvas darbo vietas vaistininko pozicijai užimti.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas sako, kad farmakotechnikai yra pakliuvę į savotiškus spąstus. Jis teigia nesuprantantis universitetų nenoro bendradarbiauti užtikrinant pakankamą farmacijos specialistų kiekį šalyje, mat farmakotechnikams teorinė galimybė persikvalifikuoti į vaistininkus ir išlyginti studijų skirtumus buvo pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau universitetai dar prieš terminą užkirto tam kelią.
Aukštojo mokslo įstaigos nebendradarbiauja
„Įstatymiškai iki pat dabar farmakotechnikai galėjo tęsti studijas universitete ir įgyti magistro laipsnį bei tapti vaistininkais. Tačiau 2015 metais į tęstines farmacijos studijų programas universitetuose įstojo paskutinieji farmakotechnikai. Šiuo metu Farmakotechnikas, norintis tapti vaistininku, po studijų, trukusių trejus metus, kolegijoje turi stoti į universitetą ir pradėti mokytis nuo nulio – dar penkerius metus“, – akcentuoja jis.
Farmakotechnikos katedros vedėjas teigia pastebėjęs, kad nuo 2015-ųjų sumažėjo stojančiųjų į farmakotechnikos studijas – skaičiai krito netekus galimybės persikvalifikuoti.
„Ne paslaptis, kad vaistininko studijos universitete yra itin brangios. Tai viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai rinkdavosi kolegiją. Juos motyvavo galimybė ateityje pratęsti studijas universitete ir įgyti vaistininko išsilavinimą. Kai kurie studijas kolegijoje rinkdavosi ir dėl praktikos, kurios iš viso yra 3 ir bendrai sudėjus trunka visą pusmetį. Studentai į profesinės veiklos praktikas išeidavo jau po I-ojo kurso. Šiemet šioje studijų programoje pasiekėme studentų antirekordą – turime vieną grupę iš 33 studentų, kai anksčiau ji surinkdavo beveik dvi tokias farmakotechnikų grupes“, – aiškina A. Galkontas.
Pasak jo, dar nereiškia, kad visi absolventai – tiek farmakotechnikos, tiek farmacijos studijų – dirbs vaistinėse. Kai kurie įsidarbina valstybinėse institucijose, užsienio arba Lietuvos farmacijos kompanijose ar tęsia mokslinę veiklą aukštojo mokslo įstaigose. Todėl specialistų stoka ir stojančiųjų gretų retėjimas signalizuoja apie grėsmingą situaciją.
„Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1234 farmakotechnikai įtraukti į farmakotechnikų sąrašą, iš kurių 898 dirba vaistinėse. 40 proc. farmakotechnikų yra vyresni negu 60 metų. Dėl minėto įstatymo pakeitimų jie patirtų skaudų smūgį – likus metams ar net mažiau iki pensijos, vyresnio amžiaus farmakotechnikai liktų be darbo. Beje, 60 proc. visų farmakotechnikų dirba regionuose – tai reiškia, kad be farmacijos specialistų, vietinės vaistinės ir galimybės įsigyti medikamentų liktų mažesni šalies miestai“, – sako A. Galkontas.
Kam keisti tai, kas veikia?
Pasak jo, farmakotechnikas turi visas reikalingas kompetencijas dirbti vaistinėje ir būti prižiūrimas vaistininko ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu, kaip kad yra dabar.
„Ši įstatymo pataisa, nurodanti, kad farmakotechnikas nuo 2021 metų sausio 1 d. nebegalės dirbti be tiesioginės vaistininko priežiūros pateikta neva siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, tačiau net joje nėra nurodoma, kad vaistininko priežiūra negali būti nuotolinė. Priešingai, Europos Komisija yra išaiškinusi, kad nuotolinė farmakotechnikų priežiūra gali būti ir ją puikiai taiko mūsų kolegos Danijoje. Šios pataisos šalininkai nuolat kalba, kad tik vaistininkai gali suteikti kokybišką farmacinę paslaugą išduodant vaistinius preparatus, konsultuojant gyventojus, o tuo pat metu vaistai ima ir atsiranda degalinėse bei prekybos centruose. Šie veiksmai prieštarauja vienas kitam. Uždrausime farmakotechnikui dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra, bet leisime vaistais prekiauti bet kur“, – klausimą kelia Farmakotechnikos katedros vedėjas.
A. Galkontas priduria, kad farmakotechnikai kvalifikaciją kelia kartu su vaistininkais, klausosi tų pačių seminarų, o licencijas atnaujina kas penkerius metus. Be to, Europos farmakotechnikų asociacijos tyrimo duomenimis, būtent Lietuvoje ruošiami farmakotechnikai mokosi bene daugiausiai skirtingų studijų dalykų, tokių kaip farmakologija, klinikinė farmacija, socialinė farmacija, ligų pagrindai ir būtinoji medicinos pagalba, sveikatinimas ir ligų prevencija ir kt., ko pasekoje būsimas farmakotechnikas yra visiškai paruošiamas darbui vaistinėje
„Atsižvelgiant į Lietuvoje paruošiamų farmakotechnikų kompetenciją bei jau dirbančių farmakotechnikų darbo patirtį, logiškiausia būtų leisti farmakotechnikams ir toliau dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra. Sistema puikiai veikia, tad kam ją keisti. Natūralu, kad didesnėse vaistinėse dirba ne vienas farmakotechnikas ir ne vienas vaistininkas, jie dirba kartu, tačiau mažesniuose miesteliuose neįmanoma užtikrinti, kad visą darbo dieną vaistinėje būtų vaistininkas, nes jų tiesiog tiek nėra. Juolab, kad vaistinės nesusilaukia jokių skundų dėl farmakotechnikų darbo ar jų padarytų klaidų. Turėtume spręsti specialistų trūkumo problemą, o ne dar labiau ją didinti“, – ragina jis. Taip pat negalime palikti regionų be vaistinių ir taip prastinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams.