V. Janulevičius: Daug kalbų apie klimato kaitos mažinimą, o kokia jūsų nuomonė dėl CO2 pasienio korekcinio mechanizmo?

Kas prisimena prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos kūrimo pradžią – jau tada ir dar ne kartą vėliau buvo keliama idėja ir dėl pasienio CO2 korekcinio mechanizmo. Daugeliu atvejų tokia idėja būdavo pasitinkama su skeptišku šypsniu – „per sudėtinga įgyvendinti“, „nerealu“ ir pan. Šiandien pačios ES ambicijos ir globalus kontekstas keičia šį nusiteikimą.

Ryžtingų Europos Komisijos ketinimų teisinis pagrindas – šiemet pavasarį pristatytas Europos klimato teisės aktas, kuriuo siekiama įstatymiškai įtvirtinti 2050 m. ES poveikio klimatui neutralumo tikslą. Rudenį jis buvo papildytas pasiūlymu iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 55 proc. (lyginant su 1990 metais). Europos Parlamentas siūlo šį tikslą griežtinti iki 60 proc. Derybos tebevyksta, tačiau akivaizdu, kad siekiama kuo skubiau įteisinti politinę valią ir pereiti prie šių tikslų įgyvendinimo.

Mažins CO2 pėdsaką ir pildys biudžetą

Europos Komisija yra numačiusi, kad ateinančių metų vasarą bus paskelbta daugybė šiuos tikslus įgyvendinančių iniciatyvų – tarp kurių didelė dalis esminių energetikos, aplinkos ir klimato kaitos teisės aktų pataisų. Vienas iš būsimų pasiūlymų – įstatymas dėl CO2 pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM)).

Tokio mokesčio poreikis kyla visų pirma iš to, kad už ES ribų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kontrolės reikalavimai yra gerokai mažesni. Taip susidaro CO2 ir investicijų nutekėjimo rizika – susidurdamos su akivaizdžiai nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis, ES įmonės gali perkelti gamybą į šalis, kuriose taikomi mažiau griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Akivaizdu, kad globaliu mastu tai neskatintų perėjimo prie klimatui neutralios veiklos vykdymo, o būtent tokį šio mechanizmo tikslą pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, sakydama, kad „CBAM turėtų motyvuoti užsienio gamintojus ir ES importuotojus mažinti CO2 emisijas“. Tai gi, mechanizmas užtikrintų, kad importo kaina tiksliau atspindėtų jo CO2 pėdsaką ir atitiktų ES gamintojų CO2 kaštus.

Politiniame lygmenyje šis pasiūlymas puikiai atitinka ES nusibrėžtas tvaraus augimo, strateginės autonomijos, atsparumo koncepcijas. Šis pasiūlymas yra numatytas ir kaip vienas iš 2021-2027 metų ES ilgalaikio biudžeto nuosavų šaltinių. Manoma, kad įgyvendinus šį mechanizmą, galima surinkti nuo 5 iki 14 mlrd. eurų ir prisidėti prie Europos ekonomikos atsparumo didinimo ir tvarios transformacijos priemonių finansavimo.

Skamba pernelyg gerai, kad būtų taip paprasta

Svarstoma, kaip toks mechanizmas bus priimtas pasaulyje, ypač vertinant jį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių kontekste. Čia matomos kelios grėsmės: jeigu tai bus teisiškai silpnas instrumentas – bus neišvengiamai įsivelta į tarptautinius ginčus, lauks prekybos partnerių atsakomosios priemonės ir t.t. PPO teisės žinovai sutaria, kad šis mechanizmas turi būti kuriamas kaip išskirtinai klimato kaitos ir aplinkos politikos priemonė – tik tada jis galės būti traktuojamas kaip išimtis tarptautinės prekybos teisyne (kai siekiama išsaugoti gamtą, natūralius išteklius ir pan.).

Klausimas jautrus, todėl turėtume nusiteikti, kad svarstymai ES užsitęs. Ypač turint omenyje, kad procese dalyvaus tiek valstybių narių vyriausybių atstovai, tiek Europos Parlamentas, kurio ambicijos klimato kaitos mažinimo atžvilgiu šiandien pranoksta ir pačios Europos Komisijos lūkesčius.

Tarptautiniame lygmenyje, nors dalis prekybos partnerių iš anksto itin kritiškai vertina CBAM perspektyvas, jau galima matyti prošvaistes, ypač susijusias su išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno planais atgaivinti klimato ambicijas, o taip pat JAV ir Kanadoje prasidėjusias diskusijas dėl analogiškų mechanizmų įvedimo. Jei šios pastangos galiausiai būtų apjungtos, galima būtų tikėtis dar didesnio poveikio globaliam emisijų mažinimui ir konkurencijos sąlygų suvienodinimui.

Pats laikas nelikti „už borto“

Šiandien jau akivaizdu, kad priemonė bus neišvengiama, todėl net ir skeptikai, iki šiol pasisakę, kad CBA instrumentas nereikalingas, įsitraukia į diskusijas apie jo įgyvendinimo sąlygas ir kriterijus tam, kad vėliau neliktų „už borto“.

Lietuvos viešojoje erdvėje šis klausimas vargiai šmėstelėjo vos porą kartų. Tačiau jis yra gerokai svarbesnis ir politiškai jautresnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Europiniame lygmenyje Lietuvai diskutuojant apie CBA mechanizmą, teks užimti ir tam tikrą vertybinę poziciją klausimais: kaip užtikrinti laisvą ir sąžininga prekybą, vengiant protekcionizmo? Kaip prekybos politika gali geriausiai prisidėti prie klimato kaitos ambicijų realizavimo? Kaip vienašalė ES priemonė gali padėti siekti pokyčių globalioje arenoje ir skatinti daugiašališkumą? Kaip suderinti CBAM suderinti su šiandienine prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema? Kaip geriausia panaudoti iš CBAM gautas lėšas?

Šiandien dar sunku prognozuoti kuriamo CBA mechanizmo architektūrą ir veikimo principus, tačiau iš Europos Komisijos viešosios apklausos dokumento, komisarų pasisakymų ir kt. šaltinių jau galima nusibrėžti gaires, kurios leistų prognozuoti būsimą instrumentą. Pats laikas išsigryninti raudonas ir žalias linijas.

Pramonininkų konfederacija teikia poziciją ir kviečia diskusijai

Lietuvos pramonininkų konfederacija palankiai vertina ir palaiko Europos Komisijos iniciatyvą sukurti  pasienio anglies dvideginio korekcinį mechanizmą. Šia tema jau rengėme (ir planuojame tolimesnes) diskusijas su asociacijų bei pramonės įmonių vadovais. Dalyvavome ir Europos Komisijos viešosiose  konsultacijose.

Šiuo metu jau esame parengę pirminę poziciją CBA mechanizmo klausimu, kurią artimiausiu metu pildysime esminiais elementais dėl taikymo sektoriams,  metodikos ir kainodaros.

Akcentuojame būtinybę, kad Europos Komisija apsvarstytų ir pasiūlytų efektyviausią šio mechanizmo pasirinkimo variantą. Pasisakome už tai, kad būtų vadovaujamasi atitiktimi ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ATLPS), kuri yra ir turėtų likti pagrindine reguliavimo priemone Europos pramonės ir energetikos sektoriams, siekiant ekonomiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Svarbu, kad ši sistema išsaugotų saugiklius didžiausią CO2 nutekėjimo riziką patiriančioms Lietuvos ir ES pramonės šakoms. Naujasis mechanizmas turėtų tiesiogiai atspindėti CO2 kainą, kurią moka šioje sistemoje dalyvaujantys ES gamintojai, o koregavimas galėtų būti pagrįstas skirtumu tarp ATLPS nustatytos produkto maksimalaus emisijų lygio ir importuojamo produkto CO2 emisijų lygio. Taip pat pažymime, kad svarbu nepriekaištingai atitikti dabartines PPO taisykles – ne tik norint išvengti rizikingų ginčų procedūrų ir pagerinti reguliavimo nuspėjamumą, bet ir siekiant sumažinti riziką, kad pagrindiniai prekybos partneriai iš trečiųjų šalių imsis atsakomųjų priemonių. Taip pat būtini tinkami kovos su taisyklių apeidinėjimu saugikliai.

Kalbant apie lėšas, kurios būtų surinktos įgyvendinus šį mechanizmą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, jos turėtų būti skirtos dekarbonizavimo investicijoms bei įmonių išlaidoms, skirtoms mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtrai, padengti, inovacijoms bei moksliniams tyrimams susijusiems su ekonomikos žalinimu ES viduje.

Su klimato kaita susiję iššūkiai veja vienas kitą, todėl didėja būtinybė ne tik aktyviau diegti inovacijas, skirtas tvaresnei ekonominei plėtrai vystyti, bet ir sustiprinti atitinkamus politikos svertus bei aktyvinti diskusiją šia tema viešojoje erdvėje.