Visuomenės sveikatos biuro ir Šančių seniūnijos iniciatyva gyventojai informuojami apie užterštą šaltinio vandenį
Vanduo – gyvybiškai svarbus žmogui. Apie vandens vartojimo svarbą kalbama nuolat. Tačiau reikšmingas ne tik išgeriamo vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Daug žmonių naudoja šaltinių vandenį maistui ir netgi kaip vaistą, o kauniečiai, gyvenantys Šančiuose, puikiai žino šaltinį, esantį L. Ivinskio gatvėje. Tačiau Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ir Šančių seniūnijos specialistai įspėja, kad šio šaltinio vandens vartoti maistui negalima.
Lietuva – viena turtingiausių požeminiu vandeniu šalių, galinčių užtikrinti kokybiško vandentiekio vandens tiekimą gyventojams. Tačiau daug žmonių, ypač gyvenančių atokesnėse miesto vietose, dažnai naudoja šaltinių vandenį, net nesusimąstydami apie jo kokybę. Labiausiai šaltinių vandeniui kenkia nuotekos. Iš dirbamų laukų patenka nitritai ir nitratai, iš kanalizacijos vandenų, fermų, mėšlo kaupyklų – visa „puokštė“ nepageidaujamų chemikalų ir mikroorganizmų. Kovo mėnesį buvo atliktas Šančiuose, L. Ivinskio gatvėje, esančio šaltinio vandens tyrimas UAB „Kauno vandenys“ laboratorijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad vandenyje viršijamas nitratų kiekis, taip pat rastas bakteriologinis užterštumas. Kitos vandens savybės atitinka paprastam geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Todėl nerekomenduojama šį vandenį gerti nevirintą, o vaikams jo negalima duoti net ir virinto, nes nitratai virinimo metu nepasišalina.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su Šančių seniūnija, ragina kauniečius nevartoti šio šaltinio vandens, o prie šaltinio pastatė stendą, informuojantį, jog vanduo netinkamas gerti. Pasak Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Astos Garmienės, bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos biuro ir seniūnijų yra labai sveikintinas ir gali būti labai naudingas informuojant visuomenę panašiais klausimais. Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė ragina kitas Kauno miesto seniūnijas, turinčias panašių problemų, kreiptis į visuomenės sveikatos biurą ir kartu ieškoti galimų sprendimų. Šančių seniūnas Ričardas Rusteika džiaugiasi gerais rezultatais ir greitai rastu problemos sprendimu. Pasak seniūno, draudimais nieko nepasieksi, o visuomenės informavimas gali būti labai naudingas siekiant paskatinti žmones nebegerti iš užteršto šaltinio.
Koks užteršto vandens poveikis sveikatai?
Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį.
Didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus, nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija.
Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 procentų, pasireiškia klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas ir kt. Nitratams taip pat jautrios besilaukiančios moterys, žmonės turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfalazės arba methemoglobinreduktazės) trūkumą. Nitratų poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis. Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nitratais gali būti užterštas šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių vanduo. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei įprastais buitiniais vandens filtrais.
Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai mikrobai, nuolat gyvenantys žmonių ir gyvulių žarnyne. Radus juos vandenyje, laikoma, kad vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų, infekcinių ligų, tokių kaip vidurių šiltinė, dezinterija, salmoneliozė, sukėlėjų. Žmogui išgėrus vandens, užteršto patogeniniais mikroorganizmais, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiradę simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.
Geriamajame vandenyje neturi būti koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, žaliamielių pseudomonų (P. aeruginosa), sulfitredukuojančių anaerobų (klostridujų) sporų ir lūžinių klostridijų. Kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymo vertė yra ta, kad nustatomi pokyčiai to kolonijų skaičiaus, kurio buvo tikėtasi, paremti nuolatine ilgalaike priežiūra, bet koks staigus skaičiaus padidėjimas gali įspėti apie užteršimą.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina nevartoti neaiškios kokybės šaltinių vandens ir tikisi, jog prie Šančiuose, L. Ivinskio gatvėje, esančio šaltinio pastatytas stendas paskatins gyventojus susimąstyti apie vartojamo vandens kokybę.
