„Mediaformeriai“, arba kaip paaugliai turėtų išnaudoti naująsias medijas
Šiandien skaitmeninis pasaulis tampa tiesiog pasauliu, o virtualus bendravimas – tiesiog bendravimu. Tad yra nepaprastai svarbu suprasti, kaip šioje aplinkoje sklinda informacija ir kaip ji mus veikia. Ši aplinka nėra nei iš esmės gera, nei iš esmės bloga, o tokia, kokią patys sau ir vieni kitiems sukuriame. Dėl šios priežasties etika, propaganda, algoritmų ir didžiųjų duomenų analizės vaidmuo bei kitos su skaitmeniniu pasauliu susijusios temos yra privaloma šiandienos žinių bagažo dalis.
Informacijos srautai žmones pasiekia įvairiais kanalais, tik svarbu atsirinkti, kuria informacija pasitikėti, kurią vertinti kritiškai. Medijos daro įtaką visiems vartotojams, o patys pažeidžiamiausi yra vaikai ir paaugliai – užtenka atkreipti dėmesį į paauglių aktyvumą socialiniuose tinkluose. Naujosios medijos neabejotinai turi ženklią įtaką dar besiformuojančioms jaunų žmonių vertybinėms nuostatoms, paaugliai dažnai tinkamai neišnaudoja socialinių tinklų teikiamų galimybių arba suvokia jas klaidingai, „tarnauja“ medijoms, kai jos, iš tikro, turėtų būti įrankiu kūrybinei saviraiškai, kultūrinio akiračio turtinimui.
Pakeisti jaunimo požiūrį, įgalinti kritiškai pažvelgti ir tinkamai išnaudoti medijas siekia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau – ŠAVB). Bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto ir Vilniaus dailės akademijos specialistais, ŠAVB 2020 m. birželio–gruodžio mėnesiais vykdė jaunimui skirtą projektą „Mediaformeriai: jaunimo medijų dekonstrukcijos laboratorija“, kurio metu organizavo pusės metų trukmės naujųjų medijų raštingumo mokymus IX–XII klasių Šiaulių miesto ir rajono gimnazistams.
Jaunuoliams mokymus vedęs filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros lektorius Algirdas Davidavičius pažymi:
Šiuolaikiniams interneto čiabuviams – jaunajai kartai, kuri išaugo su interneto technologijomis ir yra pripratusi prie nuolatinės informacijos gausos ir pasiekiamumo ar net pertekliaus ir brukimosi į sąmonę – pravartu išmokti tas kritinio mąstymo, informacijos prioretizavimo ir atrankos, pagarbaus bendravimo ir rūpinimosi minčių aiškumu bei nuoseklumu, emocinių reakcijų valdymu pamokas. Be kritinio mąstymo ir pilietinės empatijos vienas kitam mes visi – ir jauni, ir vyresni – būsim nuolatiniai komercializuoto interneto didžiųjų žaidėjų (korporacijų, valstybinių agentūrų) įkaitai ir, atvirai sakant, pralaiminčioji, lengvai išnaudojamoji pusė. Tačiau didžiausias pavojus yra ne mums kaip individams, bet demokratinėms vertybėms ir demokratiniam valstybingumui – kuo labiau mes nekritiškai leidžiamės vien į pasyvų „vartotojo-balsuotojo“ vaidmenį interneto technologijų pažangos pasaulyje, kuo daugiau nekritiškai priimam prekiautojų informacija, pramogomis ir mūsų dėmesiu pasiūlymus – tuo mažiau mūsų balsai ir mūsų teisėti pilietiniai interesai turi balso priimant realius sprendimus mūsų valstybėse ar ir visoje ES. Dėl to visi – vėlgi ir jauni, ir seni – privalome mokytis, kaip galime panaudoti interneto technologijas konstruktyviai ir proaktyviai naudotis tomis technologijoms savo teisėtiems interesams formuoti ir apginti. Tai ir yra demokratijos esmė.
Todėl ŠAVB projektas susitelkė į gimnazistų kritinio mąstymo, komunikacijos, viešojo kalbėjimo, socialinės atsakomybės kompetencijų ugdymą, o kūrybinė dalis skatino paauglių saviraišką, lavino asmeninį santykį su menu ir įgalino atskleisti savo kūrybinį potencialą. Naujųjų medijų laboratorija buvo skirta ne tik išsamiam teoriniam skaitmeninių medijų pažinimui, bet ir įvairiapusiam jauno žmogaus kultūrinio akiračio turtinimui, praktiniai užsiėmimai skatino jaunimą atrasti ir skaitmeninėse medijose išbandyti naujas meno formas, suvokti meną kaip patrauklų būdą išreikšti savo požiūrį ir idėjas. Kuruojami kviestinių lektorių ir ŠAVB mentorių, moksleiviai vykdė kūrybinius-socialinius eksperimentus, tyrė medijų įtaką, nagrinėjo naujųjų medijų rūšis ir formas, patys kūrė laisvos formos medijų meno produktus, kėlė juos į viešąją virtualią erdvę ir analizavo auditorijos reakcijas.
ŠAVB džiaugiasi, kad projekto veiklos teigiamai paveikė mokymuose dalyvavusius gimnazistus, jaunuoliai noriai įsitraukė į diskusijas, aktyvias kūrybines veiklas. Praktinių veiklų rezultatai parodė, kad gavę patraukliai ir suprantamai pateiktas teorines ir praktines žinias jauni žmonės geba nusistatyti teisingas vertybines nuostatas, kūrybiškai save realizuoti naujųjų medijų suvokimo ir įveiklinimo kontekste ir kritiškai vertinti kasdien gaunamą informaciją.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.
