Kūrybos sostinė Vilnius užsibrėžė ambicingas kultūros strategijos gaires
Artėjant įspūdingam sostinės jubiliejui – 700-osioms įkūrimo metinėms – miesto Taryba priėmė reikšmingą visam kultūros sektoriui ir vilniečiams sprendimą: patvirtino Vilniaus kultūros politikos strategines gaires. Pasak jų kūrėjų, Vilniuje augančios kartos bus laimingos, jei galės patirti savo miestą, šalį ir istoriją kultūroje. Ką dar apie šių gairių būtinybę, reikšmę ir tikslus mano jų kūrėjai – kalbiname Vilniaus tarybos Kultūros komiteto narius.
Strategijoje daugiausiai dėmesio telkiama į tai, kad aukštos vertės kultūra taptų prieinama visiems vilniečiams, užtikrinant raiškos kokybę ir įvairovę, nepamirštamas ir Vilniaus kultūros pažinimas tarptautinėje bendruomenėje. Dėmesio bus skiriama ir vilnietiškos kultūrinės atminties išsaugojimui, jos aktualizavimui šiuolaikinėmis priemonėmis, svarbus ir efektyvesnis kultūros sektoriaus valdymas.
„Rengdami strategines gaires, daugiausiai galvojome apie Vilniaus savitumą, jo skirtybes, potencialą. Vilnius turi tapti miestu, kuriame kultūra ir patirtys yra tiesiog gyvenimo būdas, kiekvieno gyvenimą prasmingai praturtinantis kasdienis palydovas”, – pasakoja Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Liutauras Kazlavickas.
Gyvenimas kultūros pilnatvėj
Kalbant apie Vilniaus kultūrą, akivaizdu, kad šiandien vilniečiams kokybiškos kultūros įvairovė yra labiau prieinama, nei kitiems šalies gyventojams. Kaip teigia L. Kazlavickas, tas pats pasakytina ir apie kultūrinę raišką, jaunimo galimybes lankytis renginiuose ir apskritai – gyventi kultūros apsuptyje.
„Visi sutinka, kad Vilnius yra turtingas savo paveldu, istorija, daugiakultūriu palikimu. Tačiau, kas yra tie svarbiausi taškai visa tai sujungiantys į visumą, – iki šiol buvo mąstoma kiek per mažai. O juk suprantama, jog formuodamas savo kultūrinį veidą, miestas turi turėti aiškią viziją. Šios gairės reikalingos tam, kad suprastume, kuo Vilnius yra turtingas kultūros prasme, kaip sujungti į visumą tai, per ką miestas atsiskleistų vilniečiams, Lietuvai ir pasauliui, kaip veržlus, atviras Šiaurės Europos regiono kultūros centras, kuriame puikiai dera istorija, kultūrų įvairovė bei kūrybiškumas”, – sako L. Kazlavickas.
Strateginis kultūros planavimas yra būtinas supratimui, kurių veiksmų, projektų miestui reikia imtis pirmiau ir didesne apimtimi, o kurie gali vykti ir būti finansuojami nuosaikiau. Be to, neseniai baigė galioti ankstesnė strategija, kuri apėmė laikotarpį iki 2020 metų. Strategijos kūrimo iniciatoriams – miesto tarybos švietimo ir kultūros komitetui – gaires padėjo sukurti ir kultūros ekspertai.
Unikalios gairės Vilniui – kūrybos sostinei
Dažnai kuriant tokias strategijas vadovaujamasi kitų šalių gerosiomis praktikomis. Tačiau Vilniaus miesto strategijos struktūrinė kokybė yra universali: ji vertinga ir išskirtinė tuo, kad nėra jokio kito pasaulio miesto strategijos klonas, o kurta nuosekliai, atsižvelgus į Vilniaus kultūros politiką ir taktikas. Nors, kuriant gaires, tikrai analizuoti ir kitų šalių pavyzdžiai.
„Per daugybę posėdžių, kuriuose pamažu gimė gairės, buvo minimi efektyviausi modeliai Europos sąjungoje, JAV ar Kanadoje. Bet turbūt daugiausiai įkvėpimo suteikė šalys, kuriose gyvuoja visuomenės vystymuisi ir kūrybiškumui, konkurencingumui palankiausia ir efektyvi kultūros politika – tai Prancūzija, Šiaurės šalys, Jungtinė karalystė, Olandija, Belgija, Vokietija, o pastaruoju metu – ir Estija”, – pasakojo Kultūros komiteto narys Audronis Imbrasas.
Viena iš gairių kūrėjų, taip pat komiteto ir miesto tarybos narė Dileta Nėnėnė atkreipė dėmesį, kad vienas iš kultūros strategijos reikšmingiausių akcentų miesto proveržiui – „Vilnius – kūrybos sostinė, pritraukianti kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio”.
„Būtent tarptautiškumas buvo bene silpniausia miesto kultūros politikos dalis daugelį metų iki šiol. Galiu drąsiai teigti, kad bent 10 metų nebuvo nei politinių, nei strateginių, nei taktinių kokybiškų veiksmų miesto kultūros tarptautiškumui paskatinti. Strateginis dokumentas iki 2020 m. buvo, o praktinio kokybiško įgyvendinimo – ne. Džiaugiuosi, kad kartu su kolegomis pavyko paliesti ir apibrėžti, įtraukti į priemones daugybę tarptautiškumo aspektų. Pavyzdžiui, kūrybos rezidencijas, aktyvų dalyvavimą co-kūryboje su Europos ir pasaulio miestais, ir stipriai skatinti lygiavertį bendradarbiavimą”, – pasakojo tarybos narė.
Pasak A. Imbraso, pagrindinis šių gairių tikslas yra pagaliau ir iš esmės reformuoti mieste kultūros sferą ir artinti ją prie šių dienų reikmių bei pažangiausių ES valstybių tikrovės, mažinti vilniečių visuomenės atskirtį nuo pasaulinės kultūros procesų ir pasiekimų.
Kultūra – visiems
Svarbi kultūros politikos strateginių gairių vizija: Vilnius – meniška aplinka bei unikalia kultūros įvairove garsėjanti kūrybos sostinė, kurioje kultūra yra pasiekiama bei įtraukia dalyvauti itin plačią miesto gyventojų ir svečių auditoriją. Socialinis kultūros aspektas čia itin reikšmingas, tad su naująja strategija atsirado įtraukimo ir prieinamumo principai.
„Šiuo atveju prieinamumas reiškia tokią pačią kokybišką kultūros ir meno paslaugą socialinės atskirties grupėms, ir jokiu būdu ne adaptuotus suprastintos kokybės kūrinus ar paslaugas”, – teigė D. Nėnėnė.
Atskirų priemonių prireiks norint aktyviau įtraukti į kultūros procesus miesto bendruomenes, tautines bendrijas, kultūrinę veiklą vykdančias įstaigas ir organizacijas. Lengviau įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą padės skelbiamas miesto kultūros renginių kalendorius, Savivaldybės finansuotų kultūros projektų duomenų bazė. Naujojoje miesto kultūros politikoje daugiau dėmesio atsiras ir vaikų bei jaunimo santykiui su kultūra.
„Norime, kad jauni žmonės mylėtų savo miesto kultūrą, teatrą, meną, į juos žiūrėtų ne kaip į prievolę, o atvirkščiai – nebeįsivaizduotų savęs be kultūrinio gyvenimo. Todėl turime ne integruoti, ar primesti, o „panardinti”, kaip kartais sako edukologai, ir tiesiog nuo mažens leisti augti kultūros apsuptyje. Strategijoje tai užkoduota po terminu ugdymas kultūra”, – dar vieną svarbų akcentą išskyrė L. Kazlavickas.
Strategijoje įtvirtinama, jog kultūrinė atmintis – esminė Vilniaus kultūrinės tapatybės dalis. Prireiks daug kryptingų pastangų įtraukti į kultūros procesus verslo partnerius, suburti Vilniuje susitelkusių Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų pajėgas. Nepamiršta ir pandemija – Vilniaus kultūros organizacijos, meno ir kultūros kūrėjai itin skaudžiai patyrė visą pasaulį praėjusiais metais ištikusios pandemijos pasekmes. Dėl šių ypatingų aplinkybių vienas svarbių uždavinių bus miesto kultūros organizacijų, meno ir kultūros kūrėjų bei kultūrinių ir kūrybinių industrijų operatorių atsigavimas, pandemijos pasekmių palengvinimas.
Siekiama ir kiek įmanoma labiau atverti kultūros finansavimo procesus ir duomenis: kuo daugiau kultūros biudžeto lėšų skirti konkursinėms programoms, jas padaryti sistemiškai įvairias, siekti, kaip teigė D. Nėnėnė, ne vien kiekybinių, bet ir kokybinių rezultatų.
„Per šiuos metus numatoma parengti kompleksinę ugdymo kultūra programą, kurioje kultūros ir ugdymo įstaigos bus skatinamos užtikrinti profesionaliojo meno ir kultūros prieinamumą jauniausiai visuomenės daliai. Tačiau tai tikrai ne viskas. Kad mieste teikiamos kultūros paslaugos būtų aukštesnės kokybės ir prieinamos platesniam ratui (įskaitant ir kultūrinę atskirtį patiriančių rajonų gyventojus), numatoma iš esmės peržiūrėti kultūros projektų finansavimo sistemą bei savivaldybės kultūros įstaigų tinklą. Esame apsibrėžę būtinybę periodiškai atlikti Tautinių bendrijų kultūrinių poreikių ir kultūros prieinamumo tyrimą, kurio pagrindu būtų rengiamos priemonės didesniam Tautinių bendrijų narių įsitraukimui į miesto kultūrą”, – sakojo L. Kazlavickas.
Kviečia drauge kurti miestą
Politikos gairės yra ir kvietimas miesto kūrėjams atsiliepti į iššūkį – drauge kurti tokį miestą, kuris atsiskleistų kaip Kūrybos sostinė. Tam labai svarbu užtikrinti tinkamas prielaidas.
„Gairės yra kvietimas aktyviai plėtoti atvirą dialogą, kuriant naujas paslaugas, efektyviau išnaudoti egzistuojančias miesto viešąsias erdves bei įveiklinti naujas. Būtina peržiūrėti miesto kultūros politikos finansinius instrumentus, sukuriant ekspertų darbu paremtą profesionaliosios kultūros ir meno projektų bei renginių konkursinio finansavimo sistemą, padėti plėtoti kultūros kūrėjų rezidencijas, skatinanti jų veiklos tarptautiškumą ir t.t. Tad kvietimą kūrėjams telktis bendram kūrybinam darbui vis kartosime, ir dar ne kartą”, – sakė Tarybos narys L. Kazlavickas.
Tikimasi, kad 2023 metais, minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų, bus galima džiaugtis ne tik puikia jubiliejui paminėti skirta kultūros renginių programa, bet ir struktūriniais pokyčiais, kurie miestiečiams leis pasijusti savo miesto kūrėjais.
Vilniaus savivaldybė kviečia susipažinti su naujausiomis kultūros politikos strateginėmis gairėmis ir jų įgyvendinimo priemonių planu čia.
