Vėriškių bendruomenės patirtis: bendruomeninis verslas – įmanomas

Radviliškio rajono Vėriškių bendruomenė ėmėsi įgyvendinti verslumą skatinantį projektą „Vėriškių benruomėnės maisto grandinės kūrimas „nuo lauko iki stalo“. „Pagrindinis šio projekto tikslas buvo įsigyti maisto produktų pardavimui pritaikytą automobilį, kuris atitiktų higienos normas ir būtų tinkamas pardavinėti kaimiškus maisto produktus“, – projektą apibūdina Vėriškių bendruomenės pirmininkė  Aldona Jurelevičienė.
 
Subūrė noras išsaugoti pastatą
 
Vėriškių bendruomenė susikūrė 2009 metais. Pasak jos pirmininkės, vadovaujančios bendruomenei nuo jos susikūrimo, žmones burtis paskatino noras išsaugoti uždarytos mokyklos pastatą. „Iš pradžių pastatas buvo naudojamas vaikų darželiui, paskui jame buvo įkurdinta mokykla, bet mažėjant vaikų skaičiui ji buvo uždaryta. Buvo gaila, kad toks didžiulis pastatas stovi nenaudojamas, o kai pastatas nenaudojamas, jis pradeda griūti. Sugalvojome jį gelbėti ir  susibūrėme į bendruomenę“, – sako Aldona Jurelevičienė.

Kadangi susikūrusiai bendruomenei buvo reikalingi namai, Radviliškio rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį jai suteikė mokyklos pastatą. „Pastatas buvo nešildomas, žiemą jame visiškai nebuvo įmanoma rinktis. Žemės ūkio ministerijai pateikėme projektą ir gavę lėšų susitvarkėme vieną patalpą. Kad jaukiau būtų rinktis, ją išsidažėme, pasistatėme židinį“, – apie bendruomenės veiklos pradžią pasakoja pirmininkė.
 
Mokėsi bendrauti 
 
Šiandien Aldona su šypsena prisimena ir pirmuosius renginius. „Mes gi aktyvūs žmonės. Iškart norėjome veiklos. Tik patirties, kaip organizuoti bendruomenės veiklą, neturėjome. Ir susitikimus, ir šventes organizuodavome. Ir gegužinę esame rengę. Į šventes suvažiuodavo žmonės iš aplinkinių kaimų. Tačiau mūsų šventės vykdavo su suneštinėmis vaišėmis. Pagal to meto žmonių supratimą, kokia šventė be butelio. Tad ir alkoholio netrūkdavo. Tada žmonės net nesuprato, kaip galima linksmintis be alkoholio, – apie pirmuosius renginius pasakoja pirmininkė. – Tokios veiklos organizavimas reikalavo labai daug laiko ir dėmesio. Juk reikėjo ir šventei pasirengti: nušienauti aplinką, sunešti stalus, iš tokios šventės organizatoriai galėjome išeiti tik visiems išsiskirsčius, nes reikėjo žiūrėti, kad tarp išgėrusių nekiltų konfliktas. Tad sėdi ir saugai, kol žmonės neišsiskirsto. Paskui tenka vietą, kur vyko šventė, sutvarkyti, surinkti šiukšles.

Dirbo savanoriai, aktyviausi gal keli, tačiau ir jaunimas daug prisidėdavo. Po tokių renginių rankos nusvirdavo ir net prisiminti jo nesinorėdavo. Tad pradėjome ieškoti kitų bendruomenės veiklų. Taip susipažinome su Nacionalinės šeimų ir tėvų  asociacijos žmonėmis, įsitraukėme į šios asociacijos veiklą. NŠTA su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kelerius metus organizuodavo šeimoms šventes Harmony parke. Autobusą Radviliškio rajono savivaldybė duodavo. Važiuodavo ne tik mūsų, bet ir kitų bendruomenių nariai. Ir pirmiausia, ką pamatėme pradėję bendradarbiauti su asociaciją, buvo tai, kad renginiai vyksta be alkoholio ir be audringų vaišių. Tą patirtį pradėjome taikyti ir savo bendruomenės veikloje. Žinoma, nauja tvarka ne visiems patiko, bet pamažu prie jos žmonės priprato.“

Nors praėjusieji metai renginiams ir nebuvo palankūs, bet, kaip sako pirmininkė, tarp dviejų karantinų kai ką pavyko surengti. „Per Mindaugo karūnavimo dieną surengta viktorina, pasikvietėme Šeduvos kultūros centro teatro kolektyvą, Radviliškio kultūros centro šokių kolektyvą „Šelmiai“, buvo šokami linijiniai šokiai, giedamas Valstybės himnas. Sudalyvauta Šeduvoje vykusioje Žolinių šventėje. Dalyvavome „Šaltibarščių dienoje“. Jau daugelį metų dalyvaujame projekte „Eismo saugumas bendruomenėse“.  Planų yra ir šiems metams, bet jų įgyvendinamas susijęs su pandemija“, – bendruomenės renginius apžvelgia pirmininkė.

Orientuojasi į socialinę veiklą
 
Pasak pašnekovės, visą bendruomenės gyvavimo laikotarpį bendruomenė labiau orientuojasi į pagalbą šeimoms.

„Bendruomenės savanoriai dirba Maisto banke, tad iš Šeduvoje esančios IKI parduotuvės paimame paskutinės dienos galiojimo maisto produktus, o savanoriai išvežioja juos sunkiau besiverčiančioms šeimoms“, – sako Aldona.
 Nuo 2013 metų, gavusi finansavimą projektui  iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Vėriškių bendruomenė įkūrė Vėriškių vaikų dienos centrą.

„Imtis tokios veiklos paskatino pats gyvenimas. Iš Šeduvos mokyklos sugrįžusiems vaikams reikėjo kažkokios veiklos, o tarp bendruomenės narių buvo ir pedagogų. Ir aš pati esu baigusi pradinių klasių mokymo studijas. Dabar centre dirba socialinė pedagogė, socialinė darbuotoja. Vaikų dienos centras turi du  kompiuterius. Centre organizuojamos labai įvairios veiklos ir jose dalyvauja visi vaikai. Mes neskirstome jų pagal šeimas, iš kokių jie ateina. Užtat kiti stebisi, kad mūsų vaikai labai draugiški, vienas kitą palaiko. Mes ir valgyti  gaminti mokomės, ir pilietiškumo, ir savanorystės, organizuojame visą eilę kitų labai svarbių jaunam žmogui formuotis veiklų, – pasakoja Aldona Jurelevičienė. – Ir vyresnių žmonių nepamirštame. Rengiame įvairius projektus,  į kuriuos kviečiame savo krašto žmones. Tačiau neužtenka pakabinti skelbimą. Kaimo žmonės gan onoravi, nepakviesi asmeniškai – neateis.  Ir pakviestas dar pasvarstys, ar jam eiti, ką jis atėjęs darys.  Kad žmonėms būtų įdomu, rengiame nemažai edukacinių užsiėmimų, susitikimų. Žmonės pamėgo susitikimus su psichologe. Kaimo žmogus nėra linkęs ieškoti pagalbos, bet išsikalbėti jam patinka. Jie tarsi pasitikrina, ar teisingai elgiasi.  Žinoma, karantinas mūsų veiklą pristabdė.“

Pirmininkė pasidžiaugia, kad kaimas turi biblioteką, o joje dirbanti bibliotekininkė savo darbo valandas prisiderino prie žmonių poreikių – ji dirba po pietų, nes iš ryto kiekvienas turi kitų darbų, o pavakary jis gali ateiti ir į biblioteką. Po pietų ir vaikai grįžta iš mokyklos, tad ir jiems patogu.
 
Taip pat bendruomenė yra  Radviliškio rajono savivaldybės projekto „Bendruomeniniai šeimos namai“  partnerė. Specialistai veda pozytyvios tėvystės mokymus šeimoms ir organizuoja individualias konsultacijas su psichologu ir socialiniu darbuotoju tėvystės klausimais . Anksčiau rengdavo kontaktinius mokymus, dabar – nuotolinius.
 
Vėriškių kepyklėlė
 
Vėriškių bendruomenė – akivaizdus įrodymas, kad galimas ir bendruomeninis verslas. Prasidėjo jis prieš kelerius metus. Idėją verslui pasufleravo pats pastatas. Jame buvo virtuvė. Tad bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ją panaudoti bendruomenės labui. Pasinaudodami paramomis nusipirko konvekcinę krosnį,  kitą reikalingą įrangą ir pradėjo kepti sausainius bei kitus kepinius. Kepyklėlėje įdarbintos dvi moterys. Dirba jos po pusę etato, nes gaunamų pajamų dviem etatams neužtenka.
 
Vėriškių kepyklėlės gaminiai greitai pelnė pripažinimą. „Kepiniams naudojame savo krašto žmonių užaugintus produktus. Iš žmonių perkame kiaušinius, pieną. Dabar ūkininkaujantis, buvęs žemės ūkio bendrovės vadovas, Kęstutis Andrijauskas kartais paremia  mus miltais, nes jis augina javus. Mus pradėjo kviesti atvykti su savo kepiniais į šventes, parodas, muges, bet paprastoje mašinoje negalima vežioti maisto produktų. Tam reikalingas specialus transportas. Tad pateikėme paraišką Radviliškio rajono vietos veiklos grupei ir mums buvo skirta parama.  Tačiau ta parama būtume galėję sunkiai pasinaudoti, jei ne rajono savivaldybė. Verslo projektams teikiama tik 80 procentų reikalingos sumos. Likusią dalį reikia pačiam prisidėti. Bendruomenei tai nepakeliama našta, juolab kad paramos lėšomis nekompensuojamas ir PVM. Kreipėmės į savivaldybę ir mūsų prašymas buvo patenkintas. Dabar jau reikalingą automobilį turime, tik dėl karantino negalime dirbti, o tai sukelia papildomų problemų. Esame įsipareigoję trejus metus išlaikyti darbo vietą vienam etatui, bet šiuo metu darbuotojas  yra priverstinėje prastovoje,– apie įgyvendintą verslo projektą pasakoja Aldona Jurelevičienė. – Išlaikyti darbuotoją bendruomenei nėra paprasta. Kiek produkcijos reikia parduoti, kad surinkti lėšas vieno darbuotojo minimaliam atlyginimui. 642 eurai mums yra gan didelė suma, kurią ne taip lengva uždirbti.“
 
Kaip teigia bendruomenės pirmininkė, bendruomeniniam verslui, palyginti su kitais verslais, nėra sudaryta jokių išskirtinių sąlygų. Ir mokesčiai, ir ataskaitos, ir reikalavimai bei ribojimai – viskas galioja, nors bendruomenė yra ne pelno siekianti organizacija.

Pastate įrengta virtuvė bendruomenei leidžia atlikti ir kitas veiklas. Bendradarbiaujant su rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriumi buvo rengiami edukaciniai užsiėmimai moterims iš įvairių rajono seniūnijų. Jos mokėsi kaip galima palepinti savo šeimas gaminant maistą.  „Tačiau tikriausiai svarbiausia ne šeimininkavimas, o bendravimas. Moterys pakeičia aplinką, pabendrauja, pasijaučia svarbiomis ir galinčiomis kažką padaryti. Žmonėms labai patiko tie užsiėmimai, – įspūdžiais dalijasi  pirmininke ir pajuokauja. – Žinote, kaip su pedagogais. Jie nelinkę vien tik į pardavimus, jiems labai svarbu parodyti, pamokyti, pasidalinti patirtimi. Buvo laikas, kai bendruomenės žmonės kartu raugdavome kopūstus, o paskui dalindavomės.“
 
Pagalbos sulauki būdamas aktyvus
 
Aldona Jurelevičienė per vadovavimo (angl. daugiau galite rasti – Manegment tips) bendruomenei metus įsitikino, kad pagalbos sulauki tada, kai pats esi aktyvus, kai motyvuotai išdėstai, kam tau reikalinga parama, kokia tai įtaką turės bendruomenės nariams, tos vietovės gyventojams. „Ir tada pagalbos neatsako nei žemės ūkio bendrovė, nei seniūnija, nei rajono savivaldybė, – teigia pašnekovė ir pasidžiaugia, kad Vėriškių bendruomenė nebijo sudėtingesnių ir didesnių projektų. – Žinoma, jei tektų vienai dirbti, niekada tokių projektų nesiimčiau. Esame tvirta komanda. Esame pasidaliję darbais, kartais pasiginčijame, bet visada randame sprendimą. Į veiklą, jei jiems įdomu, įsitraukia ir jaunimas. Žinoma, jauni žmonės turi darbus, vaikus, turi kitų reikalų. Vyresnio amžiaus gyventojai bendruomenės  veiklai gali daugiau laiko skirti. Ir kai žmogus skundžiasi, kad jis neturi kuo užsiimti, atėjęs į bendruomenę jis visada suras, ką veikti.“