Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą
Ne pelno siekiančios kolektyvinio teisių administravimo organizacijos LATGA bei AGATA kartu su LRT kviečia išreikšti palaikymą šalies kūrėjų bendruomenei ir prisijungti prie socialinės iniciatyvos „Įdarbink mūsų kūrybą“, kuria siekiama paskatinti legalų Lietuvoje sukurto intelektinio turinio vartojimą ir taip bent šiek tiek sumažinti pandemijos padarinius šalies kultūros ir meno sektoriui.
Iniciatyvos sumanytojai palaikyti kviečia pasitelkdami pagrindinius savo „ginklus“ – kūrybiškumą ir humorą. LRT eteryje ir socialiniuose tinkluose jau galima pamatyti animuotus filmukus, kuriuose gerai žinomi kūrėjai buvo perkvalifikuoti ir ėmėsi kitokių darbų. Filmukus su žinomu dailininku Rimantu Valeikiu kūręs kino režisierius ir muzikos atlikėjas Eimantas Belickas sako, kad kūrybinei grupei (prie filmukų scenarijų kūrimo prisidėjo ir iniciatyvos autorės – asociacijos LATGA – atstovai) temą padiktavo „klasikinis“ visuomenės dalies požiūris į kuriančius žmones: „Daliai visuomenės mes – niekais užsiimantys dykaduoniai, kuriems esą reikėtų susirasti rimtus darbus. Pakeisti šį stereotipinį požiūrį – vienas iniciatyvos tikslų.“
„Mes, šalies kūrėjai, niekada neliekame nuošalyje, kai kažkam reikia pagalbos. Nedvejodami dalyvaujame visokiausiose socialinėse akcijose, labdaros renginiuose, patys padėdami ir savo pavyzdžiu skatindami visuomenę pagelbėti vargstantiems, kenčiantiems ir nuskriaustiems. Tačiau kai tik prabylame apie pagarbą šalies kūrėjams ir jų kuriamam turiniui, dažnai išgirstame siūlymų mesti kūrybą bei dirbti rimtus darbus. Mūsų darbas nėra toks lengvas, kaip galbūt daug kam atrodo iš šono, jame lygiai taip pat daug iššūkių, kaip ir bet kuriame kitame darbe. Neturime vieno darbdavio, jie esate jūs, mūsų klausytojai, skaitytojai, žiūrovai. Tad jūsų visų kaip niekada garsiai prašome „įdarbinti“ mūsų kūrybą. Ir visai nesvarbu, kur mūsų kūrybą naudosite – ar namų svetainėje, ar – versle. Svarbiausia tai daryti legaliai“, – sako vienas iniciatyvos vedlių bei minėtų filmukų herojų, grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.
Dabar daugeliui sudėtingas laikas, ne išimtis – ir kūrybinis sektorius, kuris tiesiogiai susijęs ir su kitais pandemijos padarinius itin stipriai pajutusiais renginių organizavimo, restoranų ir kavinių bei kitais verslais.
„Atsižvelgdami į situacijos sudėtingumą ir jautrumą, neprašome neįmanomų dalykų, tik paprasčiausio sąmoningumo, supratimo ir palaikymo. Mūsų šalies kūrybinis potencialas didžiulis – turime daug puikių įvairių sričių kūrėjų, vertinamų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jūsų prašome atrasti ir palaikyti Lietuvos autorius bei atlikėjus „įdarbinant“ jų kūrybą šiuo metu prieinamais, o pasibaigus karantinui – ir įprastais būdais. Prisidėkite prie to, kad mūsų kūrėjai galėtų oriau gyventi ir toliau daryti tai, ką moka geriausiai, t. y. kurti“, – sako muzikos autorė bei atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle, per 5 300 įvairių sričių autorių vienijančios asociacijos LATGA prezidentė.
Kultūrinis gyvenimas per karantiną persikėlė į internetą, televizijos ir radijo kanalus. Įvairaus lietuviško intelektinio turinio padaugėjo ir LRT televizijų bei radijo stočių eteryje ir mediatekoje.
„Prisidėdami prie šios iniciatyvos, kai koncertų, teatrų, parodų salių durys užvertos, norime išreikšti palaikymą Lietuvos kūrėjams. Manau, kiekvienas galime prisidėti prie to ir daugiau dėmesio skirti Lietuvos autorių ir atlikėjų kūrybai. Ateis diena, kai grįšime į gyvenimą, kai vėl galėsime eiti į koncertus, vykti į festivalius, lankyti parodas ir salėse stebėti spektaklius, bet iki tol reikia įkvėpti mūsų kūrėjus neprarasti tikėjimo ir toliau kurti“, – teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Palaikyti šalies kūrėjų bendruomenę naudojant autorinę kūrybą asmeniniais tikslais nėra sudėtinga. Internete jau galima ne tik klausytis muzikos, žiūrėti filmus, bet ir mėgautis spektakliais bei meno kūrinių parodomis. Fizinėse ir interneto parduotuvėse nesudėtinga įsigyti kūrinių laikmenose – kompaktinių ar vinilinių plokštelių, knygų, DVD, vizualiojo meno kūrinių. Kai kurie šalies kūrėjai jau turi savo paskyras sutelktinio finansavimo platformose, kur pristato naujausią kūrybą.
Autoriai ir atlikėjai tikisi didesnio palaikymo ir iš verslo pusės bei valstybinių įstaigų. Juos atstovaujančios organizacijos tikina, kad palaikyti kūrėjus nėra sudėtinga – tereikia gauti autorines bei gretutines teises kolektyviai administruojančių organizacijų licencijas arba prodiuserių (filmų atveju) leidimus naudoti kūrinius, kai kuriais atvejais leidimus gali suteikti ir patys kūrėjai. Visą informaciją apie kūrinių naudojimą galima rasti organizacijų svetainėse.
„Viešose erdvėse taip pat galėtų būti naudojama daugiau lietuviško turinio, pavyzdžiui, muzikos. Dažnai esame viliojami įsigyti lietuviškos produkcijos ar paslaugų, tačiau labai retai verslininkai didžiuojasi tuo, kad naudoja lietuvišką intelektinį turinį ir taip savotiškai įdarbina kūrėjus, mokėdami jiems atlygį. Autoriams ir atlikėjams dabar labai svarbus palaikymas savo šalyje. Ypač turint galvoje, kad ši bendruomenė – viena labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos. Ir, ko gero, viena paskutinių, kuriai bus sudarytos galimybės užsidirbti“, – sako asociacijos AGATA Tarybos pirmininkas, muzikos autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas.
