Kauno rajono savivaldybė nepritaria, kad KKJ degintų daugiau atliekų
Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, kurioje siūloma didinti pajėgumus nuo 200 tūkst. tonų iki 255 tonų atliekų per metus, nesulaukė Kauno rajono savivaldybės palaikymo.
KKJ nuo 2020 vasario pradėjo veikti Karmėlavos seniūnijoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ir iš pat pradžių susilaukė gyventojų protestų.
Pirmadienį vykusiame pasitarime su savivaldybės vadovais įmonės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas informavo, kad iki šių metų kovo 31 dienos KKJ sudegino 296 t atliekų. „Veikiame rinkos sąlygomis, sparčiai didėja pramoninių atliekų kiekiai, o mes turime didelį rezervą, kurio nepanaudojame“, – dėstė argumentus R. Paškauskas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas priminė, kad pradiniuose susitarimuose, kuriuose dalyvavo ir Ramučių bendruomenės atstovai, buvo sutarta neviršyti 200 tūkst. t atliekų ribos. „ Sutarėme dėl vienokių atliekų kiekių, dabar juos norite keisti, tai negera praktika. Mane rinko šio krašto žmonės. Ką aš atsakysiu bendruomenei? Suprantu nacionalinę atliekų tvarkymo politiką, bet man skaudu, kad ją vykdant nenorima matyti šalia esančių žmonių, kurių gyvenimo kokybė dėl įvairių priežasčių blogėja“, – verslo socialinės atsakomybės trūkumą pabrėžė meras.
„Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta tvirtino, kad pradinėje KKJ ūkinės veikos studijoje buvo numatyta galimybė deginti 300 tūkst. t atliekų per metus, bet vėliau esą pasiduota Aplinkos ministerijos spaudimui sumažinti kiekį. „Dabar situacija tokia, kad jei netvarkysime atliekų, didės sąvartynai, o kartu ir taršos mokesčiai. Kas juos mokės? Gyventojai“, – tvirtino V. Žuta. Jis pateikė dar vieną argumentą: Lietuvoje susikaupė didžiuliai nuotekų dumblo kiekiai, kuriuos taip pat reikia deginti.
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad Akmenės cemento gamykloje būtų galima sudeginti visos Lietuvos nuotekų dumblą. Vilniaus kogeneracinė jėgainė, pasak vicemero, irgi degina gerokai mažesnį, nei KKJ atliekų kiekį – tik 160 tūkst. t per metus. „Nesinori, kad Kauno rajonas taptų visos Lietuvos atliekų tvarkymo centru. Juk turime kitą galvos skausmą – Kauno MBA, LEZ plėtra irgi nesibaigė. Mes nepritariame tokiems jūsų tikslams“, – kalbėjo vicemeras.
Savivaldybė taip pat įvertino KKJ PAV programoje numatytas naudoti papildomas atliekų rūšis (lyginant su TIPK leidimu) ir nepritarė 18 ir 19 12 12 kodų atliekų naudojimui. Savivaldybės teigimu, nurodytos atliekos turėtų būti tvarkomos specializuotuose įrenginiuose.
