VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami švietimo bei gydymo įstaigose ir įmonėse
Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė šalies epidemiologinę situaciją ir taikomas karantino režimo priemones. „Nors susirgimų skaičius auga, bet matome, kad Velykų savaitgalio ribojimai vis dėlto buvo naudingi ir jų laikymasis leido išvengti staigaus susirgimų skaičiaus didėjimo šalyje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Posėdžio metu bene daugiausia dėmesio buvo skirta ugdymui, nes siekiant kuo greičiau atverti mokyklas, būtina sudaryti sąlygas testavimui, kad tiek mokiniams, tiek mokytojams būtų saugu grįžti į kontaktinį mokymąsi. Anot statistikos, visose švietimo įstaigose apie 0,5 proc. mokinių serga arba yra izoliuoti ir 0,7 proc. mokytojų bei pedagogų serga arba yra izoliuoti. Šiuo metu daugiau nei 60 proc. vaikų yra grįžę į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat nuo kovo 22 d. pradinis ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu. Skaičiuojama, kad 20 proc. nuo visų esamų židinių yra fiksuojami švietimo įstaigose. VESK paprašė Švietimo mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų pateikti pasiūlymus dėl protrūkių švietimo įstaigose valdymo. Pažymėtina, kad kitos dvi sritys, kur fiksuojami didžiausi protrūkiai – tai gydymo įstaigos ir gamybos įmonės, susirūpinimą kelią ir susirgimai šeimose.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, nuo kovo mėnesio pasaulio mastu didėja sergamumas koronavirusine COVID-19 infekcija, taip pat auga mirtingumas. Labiausiai paveiktos šalys Europos Sąjungoje yra Vengrija, Lenkija, Švedija ir Estija. Didžiausias sergamumas 100 tūkst. gyventojų didžiausias yra Vengrijoje ir Lenkijoje siekia virš 800, mažiausias yra Islandijoje – 23 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje sergamumo rodiklis šiuo metu viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, didžiausias sergamumas yra Vilniaus ir Alytaus regionuose. Lietuvoje pirmuoju skiepu nuo COVID-19 yra paskiepyta apie 20 proc. gyventojų.
Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, nuo vasario 8 d. pasieniečiai jūrų ir oro uostuose talkina NVSC darbuotojams vykdydami papildomą visų atvykstančių asmenų medicininę karantininę kontrolę. Tikrinama, ar keliautojai užsiregistravę NVSC tinklalapyje, ar šie duomenys teisingi ir kt. Balandžio 12-18 d. į Klaipėdos jūrų uostą keltais atvyko 2 477 asmenys, krovininiais laivais atplaukė 970 asmenų. Per oro uostus ES išoriniais reisais atskrido 5 915 asmenų. VSAT duomenimis, per visą laiką nuo vasario 8 d. tiek jūrų, tiek oro uostų kontrolės punktuose nustatomi tik pavieniai pažeidimai dėl QR kodo ar COVID-19 testo neturėjimo.
Be to, nuo kovo 10 d. VSAT vykdo kontrolę dėl privalomo COVID-19 testo turėjimo grįžtant ar atvykstant keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais, užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu. Jūrų ir oro uostuose pasieniečiai dirba kartu su NVSC specialistais, prie išorės sienos kelių kontrolės punktuose ir prie vidaus sienos – savarankiškai. Balandžio 12-18 d. iš viso buvo patikrinta 6 990 asmenų, kuriems būtina turėti testą atvykstant. Buvo nustatyti 4 pažeidimai prie sienos su Latvija. Iš viso nuo kovo 10 d. patikrinta 38 330 asmenų, nustatyta 18 pažeidimų.
Balandžio 12-18 d. pasieniečiai patikrino 1 368 iš Lenkijos važiavusius asmenis. 82 iš jų neturėjo QR kodų, tai sudarė apie 5,9 proc. visų vykusiųjų. Nuo vasario 17 d. patikrintas 22 371 iš Lenkijos keliavęs asmuo, QR kodų neturėjo 8 693.
