Violeta Šukaitienė: net paties griežčiausio karantino metu knyga skaitytojams buvo reikalinga

Radviliškio viešosios bibliotekos ištakos siekia 1937 metus. Tų metų kovo 15 dieną, pradėjus realizuoti viešųjų bibliotekų įstatymą, buvo įkurta Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka. Ji buvo atidaryta kartu su skaitykla. Bėgant metams keitėsi bibliotekos statusas, veikla, keitėsi ir jos lankytojų poreikiai. Apie šiandieninės bibliotekos veiklą, lietuvių kalbos dienų paminėjimą, lietuviško žodžio puoselėtojus, šiuolaikinius bibliotekos iššūkius, apie eiles prie naujausių knygų, bibliotekų perspektyvas kalbamės su Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktore Violeta Šukaitiene.

Gerb. direktore, šiais metais kiek ilgiau nei įprastai vyksta Lietuvių kalbos dienos, kaip prie šių renginių prisideda Jūsų vadovaujama viešoji biblioteka?

Radviliškio rajono viešoji biblioteka ir jos filialai dėl galiojančių karantino apribojimų visus Lietuvių kalboms skirtus renginius perkėlė į virtualią erdvę. Darbuotojų kūrybiškumas,  atsidavimas savo darbui parodė jų profesionalumą ir gebėjimą šiuo nelengvu laikotarpiu džiuginti žiūrovą įvairių formų renginiais. Lietuvių kalbos dienoms buvo rengiamos virtualios knygų ir dokumentų parodos, piešinių varžytuvės, viktorinos, konkursai, garsiniai skaitymai, sukurtas proginis skirtukas viešosios bibliotekos lankytojams, užsisakiusiems knygas.

Radviliškio rajono viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Radviliškio rajono savivaldybe, parengė virtualų žemėlapį „Gimtojo žodžio kūrėjai ir puoselėtojai Radviliškio rajone“, kuriame įamžino savąjį kraštą garsinusius ir garsinančius kūrėjus.

Zoom platformoje buvo transliuojama Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Laimos Verbickienės ir Gintautos Dauneckytės virtuali atvira pamoka Radviliškio bendruomenei ,,Tauta į kalbą sukrauna savo dvasios turtus“.

Kokiais kalbos puoselėtojais – gyvenančiais ir gyvenusiais – didžiuojasi Radviliškio rajonas?

Radviliškio kraštas didžiuojasi savo  kūrėjais, kurių talentas išaukština, turtina, garsina, saugo gimtąjį žodį – poetais, prozininkais, kalbininkais, vertėjais, tautosakininkais, kraštotyrininkais. Vienų šių kraštiečių indėlis mus pasiekia iš praeities, kiti  savo prasminga veikla džiugina šiandien. Visų jų kūryba, darbai yra vienas ryškiausių mūsų kultūros spindulių, gėrį skleidžiančių ir gausinančių vertybių. Žmogiškoji priedermė – pagarbiai vertinti šių šviesuolių literatūrinį, kalbinį palikimą, pastangas. Viena iš tokio dėkingumo apraiškų – Radviliškio rajono savivaldybės ir  jos viešosios bibliotekos rengiamas  „Lietuviško žodžio kūrėjų ir puoselėtojų Radviliškio rajone“ virtualus žemėlapis, asmenybių sąrašas.

Prie Viešosios bibliotekos įkurtas rajono literatų klubas „Jonvabalis“ šiemet minės savo veiklos 30-metį. Ta proga ketinama parengti ir išleisti  kūrėjų almanachą „Atsigerti žodžių rasos“.

1999 metais išleistas Radviliškio krašto almanachas „Takai prie šaltinio“, o 2002 metais  išėjo rajono jaunųjų literatų kūrybos almanachas „Žydėjimo muzika“. Kalbos puoselėtojų mūsų rajonas turi iš tiesų daug, per keturiasdešimt, kuriais didžiuojamės ne tik mes, bet ir visa  Lietuva. Jau daug pasako šios pavardės: Emilija Brajinskienė (Šeduvos Baba), Vytautas Bložė, Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas), Aloyzas Každailis, Aleksandras Šidlauskas, Filomena Taunytė ir daugelis kitų.

Pradėjome nuo lietuvių kalbos ir ją puoselėjančių žmonių, bet tai ne pagrindinė bibliotekų funkcija. Taigi pakalbėkime apie knygą. Jų prieinamumą skaitytojams iki karantino ir per besitęsiančius karantinus?

Kad ir kaip keistųsi pasaulis, o jame ir bibliotekos, vis dėlto pagrindinė bibliotekos funkcija yra informacijos teikimas gyventojams bet kokia jos forma – knygomis, straipsniais, nuorodomis internete. Ir čia atsiranda paradoksas – nors biblioteka nėra labai vertinama visuomenėje, bet pagalbos žmonės ieško būtent joje: ar tai būtų informacija, ar įvairios valstybės teikiamos paslaugos, kuriomis jie nori, bet nežino, kaip pasinaudoti.

Deja, knygų prieinamumas mūsų skaitytojams nėra patenkinamas. Tai liudija ilgos eilės prie naujausių knygų. Ir tai sąlygoja ne karantinas, o lėšų knygoms stygius. Pinigai knygoms pirkti gaunami nuo balandžio mėnesio, kai metų pradžioje išleistų knygų tiražai jau būna pasibaigę. Tai atsiranda bibliotekos fondų spragos. Darosi graudu, kai suvestiniame LIBIS kataloge matome, kad beveik visos Lietuvos bibliotekos užsakinėja ir gauna knygas nuo pat metų pradžios. Ar iki karantino, ar karantino metu skaitytojai skaitė daug knygų.  Iš jų pačių darbuotojos girdėdavo, kad knyga – tai jų atgaiva ir išsigelbėjimas. Ir tie, kurie turi namie kompiuterį ir internetą, knygas galėjo užsisakyti internetu. Nemažai skaitytojų knygas užsisakydavo telefonu. Vienintelis skaitytojų skundas buvo tas, kad jie negalėjo knygų pasirinkti patys. Jiems knygas parinkdavo darbuotojos. Žinoma, karantino metu lankytojų bibliotekoje sumažėjo. Vieni manė, kad biblioteka nedirba, kiti tiesiog bijojo eiti į viešą erdvę, kad neužsikrėstų COVID-19. Bet nebuvo nė vienos dienos, kad biblioteka nedirbtų. Net paties griežčiausio karantino metu knygos skaitytojams buvo išduodamos per bibliotekos langą, laikantis visų saugumo priemonių.

Tikriausiai veikla neatsiejama nuo poreikių, kaip keičiasi Radviliškio rajono gyventojų poreikiai ir kokią įtaką tai turi bibliotekos veiklai?

Keičiantis rajono gyventojų sudėčiai bei amžiui, keičiasi ir jų poreikiai. Ypatingai svarbią reikšmę įgyja gyventojų kompiuterinis raštingumas. Ir tai daro įtaką bibliotekos veiklai. Valstybė visuomenę vis labiau stumia į elektroninę erdvę, net neatsižvelgdama į tai, ar visuomenė pajėgi ir ar pasiruošusi naudotis jos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Todėl prie bibliotekos funkcijų prisideda tokios paslaugos kaip gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymas.  Bibliotekoje gyventojai vis dažniau prašo padėti pasinaudoti valdžios teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Deja, darbuotojos ne visada gali padėti, nes daugumą šių  paslaugų gyventojai gali gauti tik per Elektroninius valdžios vartus. Ir jeigu žmogus neturi  priemonių prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, bibliotekininkas bejėgis jam padėti. Be to, tokiai pagalbai kelią užkerta asmens duomenų apsaugos įstatymas.

Peržiūrint atlyginimus, susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžios požiūris nėra labai palankus bibliotekoms. Ar tai galima traktuoti, kad šalies valdžia, Kultūros ministerija perspektyvoje negeba įžvelgti bibliotekų svarbos?

Kultūros žmonių atlyginimai, tarp jų ir bibliotekininkų – vis dar tarp mažiausių valstybės viešajame sektoriuje Taip, peržiūrint galiojančią atlyginimų bibliotekų darbuotojams sistemą, susidaro įspūdis, kad šiandieninis šiai sferai vadovaujančių šalies institucijų požiūris nėra labai palankus bibliotekoms.

O koks Radviliškio rajone bibliotekų tinklas? Kokią įtaką tinklui turi mažėjantis gyventojų skaičius? Koks rajono savivaldybės požiūris į biblioteką?

Radviliškio viešoji biblioteka turi 24 kaimiškuosius filialus ir vieną miesto, kuris yra Šeduvoje. Taip, kaip ir visoje Lietuvoje, Radviliškio rajone gyventojų skaičius taip pat mažėja. Kol kas stengiamės išlaikyti filialus, nes yra kaimų, kuriuose tai vienintelis kultūros židinys. Todėl knyga, bibliotekos renginiai, yra ta vieta, kur galima prasiblaškyti ir gauti nors mažą dalelę dvasinio peno.

Šilutės rajone viešajai bibliotekai atiduodamos ir mokyklų bibliotekos. Galbūt ir Radviliškio rajone tą patirtį bandoma taikyti?

Radviliškio viešoji biblioteka tokią praktiką jau yra turėjusi, kurios prieš gerą dešimtmetį atsisakė. Šiandien mokyklų bibliotekos priklauso mokykloms, tačiau labai aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su viešąja biblioteka bendruose projektuose, renginiuose, mokyklų bibliotekininkai yra kviečiami pas mus į mokymus, seminarus, konferencijas, bendras šventes.

Radviliškio biblioteka turite ir savitą padalinį – tai turizmo informacijos centras. Koks tokios bendrystės privalumas?

Radviliškio TIC-as turi platesnes galimybes viešinti bibliotekoje vykdomus renginius bei leidžiamus leidinius. Taip pat prisideda prie Radviliškio krašto garsinimo įgyvendinant bendrus projektus. Turizmo informacijos centro darbuotoja aktyviai bendradarbiauja su kraštotyros – leidybos skyriumi, dalijasi tekstine ir vaizdine informacija, archyvine medžiaga. Palankios sąlygos gauti greitą ir tikslią informaciją, dalijimasis gerąja patirtimi, prisideda prie geresnių darbo rezultatų.

Biblioteka aktyviai dirbate su vaikais. Turite „Pelėdžiuko“ svetainę, lėlių teatrą „Boržužėlė“. Papasakokite plačiau apie šias veiklas ir kaip jos padeda vaikams pamilti knygą?

Radviliškio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius mažuosius radviliškiečius teatrinių lėlių pagalba skatina lavinti skaitymo įgūdžius, daugiau skaityti knygų, propaguoja garsinį skaitymą. Vaikams tokia biblioteka yra patraukli, joje smagu, linksma ir įdomu, o patirti įspūdžiai išlieka ilgam. Per lėles jie susipažįsta su knygomis, rašytojais, pažįsta gamtą ir pasaulį. Vaikų literatūros skyrius dalyvauja bendruose socialinių partnerių – miesto lopšelių-darželių „Eglutė“, „Žvaigždutė“ projektuose, kurie supažindina mažuosius su paslaptingu knygų pasauliu. Tai ir „Skaitom skaitom knygeles“, „Knygučių pasaulyje“, „Pasaką skaitau, žaidžiu, piešiu“. Vykdome edukacines veiklas. Darželinukai „skaito“, padedami vyresniųjų suaugusiųjų, ir tokiu būdu augina savo „skaitymo medžius“. Daugiausiai perskaitę knygų paskatinami. Tai darome per bibliotekoje Šeimos dienai skirtą renginį „Diena, kuri kviečia ir jungia“. Po minėtų projektų pastebime, kad vis daugiau vaikų ateina į biblioteką kartu su savo tėveliais, dalyvauja bibliotekos renginiuose. Daugelį metų pas darželinukus į grupes skuba knygų herojai – Mikė Pūkuotukas su Karlsonu ir atveža jiems  „Naujų knygų lagaminą“. Tokiu būdu supažindinama su knygų naujienomis. Per tradicines bibliotekoje organizuojamas šventes (Tarptautinė vaikų gynimo diena, skaitytojų-būsimųjų pirmokų palydos į mokyklą, Rugsėjo 1-osios šventė ir kt.) teatras padovanoja vaikučiams po mini spektakliuką.

1997 metais Radviliškio viešojoje bibliotekoje įkurtas žaidimų ir žaislų kampelis – „Pelėdžiukų svetainė“. Jo iniciatorė – Elona Vaišnienė. 2006 metais atvertos jau renovuotos patalpos. „Pelėdžiukų svetainėje“ yra Pasakų kambarys, Žaisloteka ir Šeimos kambarys. Patiems mažiausiems vaikučiams  nuo 1 iki 3 metų buvo vykdomas  projektas  „Vabaliukai“.   Idėja – tos pačios Radviliškio miesto Garbės pilietės Elonos Vaišnienės, kuri gyvena JAV. Projekto tikslas – įtraukti pačius mažiausius radviliškiečius į pažintinę veiklą. Apsilankę bibliotekoje organizuojamuose užsiėmimuose, tėveliai su savo atžalėlėmis užsuka ir į Vaikų literatūros skyrių pasiimti knygelių, skirtų to amžiaus vaikams, į  „Pelėdžiukų svetainę“ kartu pažaisti, susipažinti su žaislinėmis knygomis. Paūgėjusiems vaikams, kurių amžius 3–10 metai, sugalvota nauja veikla bibliotekoje – Kamishibai – stalo teatras, kilęs iš Japonijos. Tai toks pasakojimo būdas kaip garsinis-teatrinis skaitymas, rodant iliustracijas. Kiekviena istorija, kurią galima pasakoti, dramatiškai suvaidinti, išlaiko dėmesį, lavina kūrybiškumą, skatina įsigilinti į pasakojimo turinį, ugdo vaikų saviraišką. Šiltai vaikai sutinka dabartinę knygos personažą  Kakę Makę.  Turime įsigiję lėlę Kakę Makę, kuri, naudojant stalo širmą, rodydama paveikslėlius ir kuria, ir pasakoja įvairiausias savo istorijas.

Pastaruoju metu, atrodo, be skaitmenizacijos gyvenimą sunkiai įsivaizduojame. Tad kaip skaitmenizacija įsitvirtina Radviliškio bibliotekoje?

Prieš kelerius  metus Radviliškio rajono savivaldybės dėka Radviliškio viešoji biblioteka įsigijo skaitmeninimo įrangą.

Radviliškio viešoji biblioteka  kaupia Kraštotyros dokumentų fondą, kuriame  saugomos atskirų vietovių, žmonių bendruomenių, pavienių asmenų istorijos, dokumentai ir atsiminimai, fotonuotraukos, taip pat iš įvairių šaltinių renkama ir sisteminama informacija, skirta Radviliškio kraštui pažinti ir jo praeičiai tyrinėti.

Bibliotekos svetainės skiltyje „Skaitmeninis archyvas“ vartotojams suteikėme galimybę susipažinti su vienu iš suskaitmenintų fondo dokumentų – mūsų bibliotekos, kuri anuomet vadinosi Radviliškio centrine biblioteka, 1937–1975 m. vadovaujančių darbuotojų prisiminimais. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai  skaitmeninimui pateikti didesni nei A4  formato atrinkti objektai: kraštotyros fonde saugoma rajono spauda,  taip pat vertingos knygos, išleistos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, kraštotyros darbai. Ateityje patobulinę savo turimą skaitmeninimo įrangą ir pasisėmę patirties Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, tikimės, kad skaitmeninimo procesas  mūsų bibliotekoje vyks sparčiau ir virtualioje erdvėje vartotojai atras sau įdomius, reikalingus ir patogius naudoti žinių šaltinius.

Nebūtų veiklos, jei nebūtų darbuotojų. Pakalbėkime apie bibliotekos buvusius ir esamus darbuotojus, kuriais rajonas didžiuojasi?

Bibliotekininko profesija leidžia suderinti tradiciją ir modernumą bei naujoviškumą. Bibliotekininkai turi galimybę bene pirmieji daugumoje sričių apie visus dalykus sužinoti viską, kas yra parašyta, atspausdinta. Netrumpoje ir nelengvoje Radviliškio bibliotekos kelio atkarpoje – daugelio jos darbuotojų indėlis. Tai liudija ir sulaukti apdovanojimai, įvertinimai. Kad biblioteka šiandien įsikūrusi šiuolaikiškame pastate, kad jos veikla plačiai pripažįstama ir vertinama – buvusių ir esamų direktorių, pavaduotojos ir viso kolektyvo nuopelnas. Ne vienerius metus Skaitytojų aptarnavimo, Kraštotyros-leidybos, Vaikų literatūros, Komplektavimo skyriams vadovauja vedėjos, daug kartų paskatintos padėkomis ir kitais apdovanojimais.  Spartėjantis gyvenimo ritmas, tobulėjančio naujos informacinės technologijos verčia bibliotekininkus nuolat kaupti žinias, mokytis ir tobulėti. Bibliotekininkai jau šiandien kuria ateities biblioteką, kuri yra daugiafunkcė erdvė, o per funkcijų įvairovę siekia pritraukti kuo daugiau įvairių socialinių grupių lankytojų. Radviliškio viešoji biblioteka pasižymi rengiamais projektais, organizuojamais renginiais, edukaciniais užsiėmimais,  kompiuterinio raštingumo mokymais, kraštiečių sambūriais, plėtojama kraštotyrinė veikla. Plati ir įvairiapusė bibliotekos filialų veikla. Daugelio filialų bibliotekininkės vertos pagarbos ir padėkos už nepriekaištingą darbą su vaikais bei suaugusiais skaitytojais, ryšius su savo bendruomenėmis. Jau trečią dešimtį plėtojama leidybinė veikla. Biblioteka leidžia kultūros ir istorijos žurnalą „Radviliškio kraštas“, bibliotekininkų laikraštį „MES“, rajono literatų, kraštiečių knygas, kitus leidinius. Įdomi ir savita Radviliškio viešosios bibliotekos istorija, gausus skaitytojų, lankytojų, bičiulių bei rėmėjų būrys, supratingas vietos valdžios požiūris į bibliotekų vaidmenį ir svarbą rajono gyventojams – tokia yra Radviliškio rajono bibliotekų šiandiena.

Pavasaris ir abiturientai galvoja, kokį kelią jiems rinkti. Apie ką pagalvoti patartumėte jauniems žmonėms, ketinantiems studijuoti bibliotekininkystę?

Norėtųsi, kad bibliotekoje dirbtų daugiau jaunų žmonių.  Anksčiau bibliotekininkus ruošė Vilniaus universitetas ir Klaipėdos universitetas. Šiuo metu profesionalius bibliotekininkus rengia tik Šiaulių valstybinė kolegija.  Mažėjant norinčių studijuoti bibliotekininkystę, studijų programos, kurios orientuotos konkrečiai tik į profesionalių bibliotekininkų rengimą, nutrauktos. Mažėjantį išgrynintos bibliotekininkystės specialybės poreikį lėmė ir kiti faktoriai. Net ir bibliotekoms ne visuomet reikalingi tik bibliotekininkai. Šiuolaikinėje bibliotekoje dirba bibliotekininkai, programuotojai, kompiuterinės grafikos dizaineriai, technikai, renginių organizatoriai, redaktoriai, administratoriai, vadybininkai, knygrišiai, projektų vadovai, finansininkai. Žinoma, viena svarbiausių specialybių bibliotekoje yra specialistai, dirbantys su informacijos ištekliais. Jie sudaro didžiausią dalį darbuotojų bibliotekose. Todėl labai kviečiu tuos, kurie neabejingi knygai, įvairiapusei šiuolaikiškai  bibliotekos veiklai, rinktis studijas ir pasirinkti darbą bibliotekose.

Kiek tiesos pasakyme, kad ramiausia žmonės yra bibliotekininkai?

Tikra tiesa. Kasdienis gyvenimas kiekvieną iš mūsų nuolat verčia skubėti, lenktyniauti, būti pareigingesniems, veržlesniems, nei iš tiesų esame. O gyvenimas tarp knygų nuramina, pristabdo skubančius, priverčia susimąstyti. Knygynai ir bibliotekos – tai vietos, kuriose tą ramybę ir randi. Dauguma mūsų darbuotojų gyvenimui tarp knygų atidavė daugiau, kaip tris dešimtmečius, todėl natūralu, kad bibliotekininkų ilgas buvimas tarp knygų privertė tapti ramiausiais žmonėmis.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė