Karantinas nuostolius atnešė ne visiems: Kaune pasiektos rekordinės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą

Be išimčių visas industrijas sudrebinusi pasaulinė COVID-19 pandemija Lietuvoje paspartino ir teigiamus ekonomikos procesus. Kauno miesto startuolių ir mokslo bendruomenės atstovai netgi tvirtina, kad kai kuriems verslams pastarieji metai buvo proveržio metai.

Investicijos į MTEP viršijo Europos rodiklį beveik šešis kartus

Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) direktorius Paulius Nezabitauskas atskleidžia, jog, apklausus daugiau nei devyniasdešimt Kauno MTP startuolių ir inovatyvių įmonių, duomenys parodė, kad bendrai karantino metu startuolių bendruomenei pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei iki tol: trečdaliu kilo bendros metinės pajamos nuo 32 mln. EUR iki 42 mln, EUR, įmonėse buvo įdarbinta daugiau nei dviem šimtais darbuotojų, o inovacijų projektų skaičius šoktelėjo nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimt.

Pasak jo, dar vienas sėkmingos veiklos rodiklis – intensyvesnis Kauno MTP įmonių  investavimas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Jis sudarė 3,45 milijonų EUR arba 8,15 proc. nuo visos įmonių apyvartos ir privačiajame sektoriuje net kelis kartus viršijo bendrą šalies (0,43 proc.) bei Europos rodiklį (1,42 proc.).

„Tai lėmė labai koncentruota veikla mokslo ir technologijų bendruomenėje. Išaugusios investicijos sukūrė galimybę startuoliuose įdarbinti daugiau mokslo darbuotojų – pernai metais jų skaičius išaugo dvigubai iki beveik šimto septyniasdešimties. O iš viso pagal partnerystę įgyvendintų MTEPI projektų buvo keturiasdešimt aštuoni. Tarp pandemijos metu sukurtų sprendimų buvo tokios inovacijos kaip autonominis patalpas dezinfekuojantis robotas, imuniteto paso išmanioji technologija ir daugelis kitų”, – pasakoja P. Nezabitauskas.

Kauno technologijos universiteto (KTU), Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas (NIVC), dr. Mindaugas Bulota taip pat dalijasi pozityviais skaičiais – vien pandemijos metu KTU pasirašė daugiau nei 30 technologijų licencijavimo sutarčių su įmonėmis, kurios toliau investuoja į mokslinių inovacijų komercializavimą.

„Visai neseniai UAB „Teltonika Telemedic“ kartu su KTU pasirašė technologijos licencijavimo sutartį, pagal kurią komercializuos patentuotą technologiją. Pastaroji paremta KTU ir VU mokslininkų sukurtu algoritmu ir technologija, padėsiančia atpažinti ir įspėti žmogų apie prieširdžių virpėjimą”, – pasakoja NIVC vadovas.

Didelį proveržį pernai padarė ir Kauno mokslo ir technologijų parko bendruomenei priklausantis startuolis „Villim Ball”, kuriantis dirbtinio intelekto valdomų mechaninių virpesių pagalba mažinantį rankų drebėjimą. Po penkerius metus trukusio produkto prototipavimo ir testavimo etapo jau įgyti reikalingi sertifikatai ir pradedama oficiali kelionė į Europos bei Azijos rinkas.

Įveikti karantino iššūkius padėjo priklausymas startuolių bendruomenei

Pasak P. Nezabitausko, dar pandemijos pradžioje buvo didelis dėmesys kreipiamas į skaitmenizacijos svarbą, tad Kauno MTP ėmėsi iniciatyvos kartu su šioje srityje pažengusiomis įmonėmis organizuoti šešių nuotolinių seminarų seriją „Verslas Post-Covid eroje“. Tai padėjo tradicinius verslus turinčioms įmonėms mokytis, kaip persiorientuoti į elektroninį verslą.

„Taip pat dalį finansinės naštos Kauno MTP įmonėms nuėmė ir pritaikyta kompensacija infrastruktūrai: nuo 10 iki 30 proc. labiausiai pandemijos paveiktoms įmonėms ir 20-60 proc. inkubuojamoms jaunoms įmonėms. Manau, visas šis pagalbos verslui paketas ir turėjo reikšmingos įtakos tam, kad mūsų bendruomenėje net 98 % įmonių išgyveno pandemiją ir nebankrutavo“, – prisipažįsta Kauno MTP direktorius.

Kauno miesto įvaizdžio, verslo plėtros bei turizmo skatinimo agentūros „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius taip pat priduria, kad startuolių palaikymas visomis jo formomis yra be galo svarbus, nes vietinėje ekosistemoje jie gali saugiai testuoti savo idėjas ir jas tobulinti. Pandemijos metu „Kaunas IN“ ir toliau tęsė akceleravimo programą „Kaunastic startups“, kuri suburia vietinius inovatorius, patyrius verslininkus ir investuotojus po viena inovacijų vėliava. Tik dėl pandeminių aplinkybių tai teko daryti nuotoliniu būdu.

„Didžioji dalis Kauno startuolių jau prieš pandemiją orientavosi į globalų kontekstą bei aktyvią veiklą internete, todėl užklupę iššūkiai šiame sektoriuje turėjo mažiau pasekmių nei tradiciniuose versluose. O kai kuriems startuoliams netgi tapo papildoma motyvacija kurti naujus sprendinius. Puikus pavyzdys –  startuolio „Idooru“ sukurta platforma nuotoliniams garsių asmenų sveikinimams“, – atskleidžia T. Stankevičius.

Anot jo, optimistiškai nuteikia ir nemažėjęs besikreipiančių interesantų bei suteiktų konsultacijų skaičius. „2020 metais „Kaunas IN“ suteikė daugiau nei penkiasdešimt konsultacijų savo verslo idėją planuojantems arba Kaune plėtrą svarstantiems asmenims, o tai rezultatai niekuo nenusileidžiantys priešpandeminiams metams“ – pabrėžia „Kaunas IN“ vadovas.

Kaunas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuris kasmet auga gyventojų skaičiumi. Dar pernai metų pradžioje Kauno miesto savivaldybėje gyveno 289,364 nuolatinių gyventojų, o šiemet – 293,257. Tai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės, švietimo įstaigų bei mokslo ir technologijų parko sinergija kuria patrauklų miesto mikroklimatą.