13 liepos, 2021

Nauja lietuvių aistra – buriavimas: ką svarbu žinoti prieš įsigyjant nuosavą laivą?

Pandemija paskatino lietuvius ieškoti naujų hobių, o vienas jų – buriavimas ar plaukiojimas kitomis vandens transporto priemonėmis. Draudimo bendrovės ERGO Specialiųjų rizikų grupės vadovė Miglė Rudinskė sako, kad pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau užklausų dėl jachtų ir kitokių laivų draudimo. Tuo metu buriavimo mokytojas, kapitonas Miroslavas Urbonavičius pažymi, kad įsigijus burlaivį ar kitą laivą svarbu nepamiršti tinkamos jo priežiūros.

Norintys išmokti buriuoti laukia eilėse

M. Urbonavičius taip pat pastebi gerokai išaugusį lietuvių susidomėjimą buriavimu. Jo teigimu, vien tik Lietuvos Buriuotojų Sąjungos Vilniaus skyrius šių metų gegužės-birželio mėnesiais pravedė apie 20 burinės jachtos laivavedžio egzaminų sesijų, o laikyti egzaminus spėjo ne visi norintys.

„Buriavimo pamokų ir egzaminų tvarkaraščiai pastaruoju metu yra išties perpildyti. Susidomėjimas buriavimu Lietuvoje per pastaruosius metu išaugo tikrai labai ženkliai. Prie to neabejotinai prisidėjo ir pandemija, per kurią turėdami mažiau galimybių keliauti į užsienį gyventojai ėmė ieškoti naujų laisvalaikio leidimo būdų, pramogų ir hobių pačioje Lietuvoje. Prie buriavimo ir plaukiojimo kitomis vandens transporto priemonėmis populiarėjimo turbūt prisideda ir auganti šalies ekonomika bei žmonių pragyvenimo lygis“, – sako M. Urbonavičius.

Jo teigimu, paprastas nedidelis burlaivis šiandien yra prieinamas daugeliui gyventojų. Geros būklės naudotą burlaivį iš Švedijos galima įsigyti ir vos už kelis tūkstančius eurų. Tiesa, M. Urbonavičius pažymi, kad lietuviai laivams neretai išleidžia ir gerokai didesnes sumas.

Nepasirūpinus saugumu nuostoliai gali siekti tūkstančius

M. Rudinskė taip pat pastebi, kad gyventojai vis dažniau įsigyja ne tik mažesnius laivus, bet ir brangiai kainuojančias jachtas. Vidutinė vandens transporto priemonių, kurių draudimu domimasi, vertė, anot jos, siekia apie 60 tūkst. eurų.

„Dažniausiai draudžiami asmeniniam naudojimui – pramogai, žvejybai – perkami laivai. Į juos lietuviai nevengia investuoti išties nemažai lėšų. Nenuostabu, kad tokį turtą siekiama apsaugoti ir apsidrausti nuo įvairių rizikų bei išvengti nemenkų nuostolių. Istoriškai didžiausių nuostolių asmeniniam naudojimui skirtų laivų savininkai patiria dėl gamtos stichijų – audrų, stipraus vėjo. Pavyzdžiui, didžiausia dėl šios rizikos patirta ir atlyginta žala siekė beveik 90 tūkst. eurų“, – sako M. Rudinskė.

Draudikų atstovės teigimu, nuostolių taip pat neretai patiriama dėl atsitrenkimų į lieptelius, prieplaukas ir kitus vandenyje esančius objektus. Tokiu atveju patiriamos žalos siekia nuo 3 tūkst. iki daugiau kaip 13 tūkst. eurų.

„Galimybės laivu plaukioti saugiai ir išvengti vandenyje esančių kliūčių priklauso nuo kapitono patirties, atidumo, oro sąlygų, o taip pat ir nuo to, ar atsakingai elgiasi laivo keleiviai. Išvengti susidūrimo su po vandeniu esančiais objektais gali padėti kapitono patirtis, laivybos taisyklių išmanymas, vadovavimasis navigacija ir vandens telkinio žemėlapiais“, – sako M. Rudinskė.

Ji pažymi, kad atsitrenkus į kitą vandens transporto priemonę, prieplauką ar lieptelį paprastai pridaroma žalos ir kitų asmenų turtui, todėl ją tenka atlyginti. Dėl to visada rekomenduojama apsidrausti ir laivo savininko civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų nuostolius dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos.

Svarbu patirtis ir tinkama laivo priežiūra

Savo ruožtu M. Urbonavičius pažymi, kad buriuojant ar plaukiojant bet kuria kita vandens transporto priemone svarbiausia pasverti visas rizikas ir nepervertinti savo galimybių. Jo teigimu, buriavimo kursuose pradedantieji laivavedžiai yra paruošiami plaukti palankiomis oro sąlygomis, tačiau tik baigę mokymus neretai skuba plaukti esant itin dideliam vėjui.

„Kaip ir vairuojant automobilį ar pilotuojant lėktuvą, buriuojant yra labai svarbi patirtis, o ji ateina su laiku. Dėl to tik pradedant buriuoti pirmiausiai reikėtų pasiplaukioti palankiomis oro sąlygomis, pasipraktikuoti vandens telkiniuose, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis, nepulti iš karto atlikti sudėtingų manevrų“, – sako M. Urbonavičius.

Jo teigimu, dviejų burlaivių susidūrimai yra pakankamai reti ir dažniausiai įvyksta varžybų metu, kuomet sportininkai yra apimti azarto ir siekia kuo geresnių rezultatų. Buriuojant laisvalaikiu didesniu eismo intensyvumu pasižyminčiuose telkiniuose pavojų burlaiviams ir jachtoms dažniau kelia plaukiojantys vandens dviračiais ar valtimis. Priešingai nei burlaivių kapitonai, valtį ar vandens dviratį išsinuomoję gyventojai paprastai nežino laivybos taisyklių – pavyzdžiui, kad visuomet turi duoti kelią savaeigei transporto priemonei.

M. Urbonavičius taip pat pažymi, kad norint buriuoti saugiai svarbu pasirūpinti ir tinkama burlaivio būkle, o tam reikalinga tinkama laivo priežiūra. Jos burlaiviui reikia išties nemažai.

„Burlaiviui ar jachtai reikia nuolatinės priežiūros. Svarbu laiku pastebėti ir pašalinti bet kokius defektus, užtikrinti, kad visos burės ir virvės būtų geros būklės, nenusidėvėjusios. Visa įranga taip pat turi gerai veikti, o laivo korpusas turi reguliariai būti prižiūrimas tam skirtomis priemonėmis. Kai kurie savininkai ruošdami laivą sezonui praleidžia ir po kelis mėnesius. Ypač daug priežiūros reikalauja jachtos mediniu korpusu, todėl negalintiems savo hobiui skirti itin daug laiko patartina rinktis burlaivį su plastikiniu pagrindu“, – sako M. Urbonavičius.

Laivo nereikėtų palikti be priežiūros

M. Rudinskė pataria prieš įsigyjant laivą apgalvoti, kur ir kaip jis bus laikomas. Anot jos, geriausia ir saugiausia laivą palikti prižiūrimose prieplaukose, jachtklubuose arba laikyti nuolat gyvenamo namo teritorijoje ar garaže. Paliekant vandens transporto priemones kitur, anot draudikų atstovės, didėja vagystės ir sugadinimo dėl gamtos jėgų tikimybė.

„Laivų įranga neretai yra labai brangi, todėl palikus ją be priežiūros galima sulaukti ilgapirščių dėmesio. Juos gali sudominti prikabinamas laivo variklis, navigacijos ar žvejybos įranga. Dėl to ją reikėtų laikyti saugioje vietoje. Be abejo, svarbu laivus tinkamai prižiūrėti, reguliariai atlikti techninę jų apžiūrą. Pavyzdžiui, vidaus variklio gedimai, kuriuos neretai yra sunku pastebėti išoriškai, gali tapti gaisrų priežastimi. Siekiant jų išvengti reikėtų rinktis kokybiškus variklius, reguliariai tikrinti jų būklę“, – sako M. Rudinskė.

Galiausiai, ji primena, kad laivo kapitonas yra atsakingas ir už juo plaukiančius keleivius, todėl turėtų užtikrinti, kad laive būtų laikomasi visų saugumo taisyklių, nebūtų vartojamas alkoholis. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad laive būtų reikiamos pagalbos priemonės – gelbėjimosi liemenės, pirmosios pagalbos vaistinėlė ir kt.


S. Žiūros nuotr.
23 gruodžio, 2024

Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų […]

20 gruodžio, 2024

Kelionės vienam dažnai vertinamos kaip drąsos reikalaujantis žingsnis, tačiau jos suteikia neįtikėtiną laisvės jausmą ir galimybę pažinti save. Spontaniškumas čia […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakoreguoti įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydžius. Dešimt mėnesių – nuo rugpjūčio 21 d. iki […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

12 gruodžio, 2024

Stalo žaidimai suaugusiems tampa vis populiaresniu pasirinkimu organizacijose, rengiančiose komandos formavimo veiklas. Jie ne tik sukuria smagią ir atsipalaidavusią atmosferą, […]

11 gruodžio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) iki sausio 18 dienos veikia šventinė paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės […]

10 gruodžio, 2024

Šalia didžiausios šalies oranžerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune, prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

9 gruodžio, 2024

„Apie šventinį gruodį pradėjome galvoti jau pavasarį, – sako muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė, – Visas kūrybinis procesas, prasidėjęs iškart po […]

Geriausi visų laikų „Žalgirio“ krepšininkai
9 gruodžio, 2024

Kauno „Žalgirį“ neseniai papildė nemenką NBA patirtį turintis, iš viso stipriausioje pasaulyje krepšinio lygoje 322 rungtynes sužaidęs ir po vid. […]

7 gruodžio, 2024

2024 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose sužibo tradicijomis alsuojanti Kalėdų eglė. Keliolikos metrų aukščio eglę miestui padovanojo Šiaulių rajono gyventojai. […]

7 gruodžio, 2024

Šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 14 viešųjų vaikų žaidimų aikštelių ir visose iš […]

7 gruodžio, 2024

Šiandien beveik 3,5 tūkst. žygeivių sugužėjo šventiškai ir aktyviai praleisti laiką kalėdiniame „TrenkTuro” žygyje Druskininkuose. Čia juos pasitiko kalėdiškai pasipuošęs […]

6 gruodžio, 2024

Klaipėdos rajono centras Gargždai šiandien prisipildė stebuklų ir gražiausių emocijų. Po ilgos pertraukos aikštėje įžiebta gyva, maždaug 12 metrų aukščio […]

6 gruodžio, 2024

Šįvakar Palangoje, susirinkus daugybei didelių ir mažų žiūrovų, įžiebta 15 metrų aukščio Kalėdų eglė. Ji, kaip ir kurorto viešųjų erdvių […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

Pirmojo etapo dalyviai
4 gruodžio, 2024

Gruodžio 3 dieną, Kauno technologijų ir mokymo centre, startavo trečiasis integracinio futbolo čempionato „Futbolas visiems“ pirmasis etapas. Šis sezonas vyks […]

3 gruodžio, 2024

Savaitgalį Pakruojo dvaras vartus atkėlė pirmiesiems žiemos festivalio lankytojams. Septintoji šviečiančių žibintų šventė, kasmet trunkanti bent keletą mėnesių, startavo pirmieji […]