Radviliškio rajone piligrimų laukia svetingi šeimininkai ir jauki nakvynė

„Camino Lituano – tai 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo, – taip pristatomas per Lietuvą besidriekiantis Šv. Jokūbo kelias Camino Lituano interneto puslapyje. – Kelias prasideda ties Latvijos–Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kur susijungia su Camino Polaco piligrimų taku Lenkijoje. Piligrimų keliavimo patogumui, Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus. Visą kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės (Latvijos–Lietuvos valstybinės sienos) iki Lietuvos–Lenkijos sienos.“

Kelias veda per Radviliškio rajoną

Šv. Jokūbo kelias piligrimus į Radviliškio kraštą atveda iš Pakruojo rajono. Pirmasis rajono objektas – Šniukonių kaimas. Tai XVI amžiuje įkurtas ir du kartus savo istoriją pradėjęs kaimas, apie kurį šiandien primena išlikusi viena kita sodyba, apgriuvęs vėjo malūnas, senbuvio S. Marcinkevičiaus pastatytas metalinis kryžius. Vėliau kelias veda pro Pakalniškius,  Raginėnų piliakalnį, Daukonių mitologinį akmenį, Burbiškio dvarą, Dambavos Dievo Apvaizdos bažnyčią, Labos geležinkelio stotį, Rokonius, Sidabravą, Vadatkus, o iš ten – per Panevėžio rajono kampą link  miestelio Kėdainių rajone – Paberžės. Čia 1966–2005 metais gyveno ir dirbo vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas.

„Esu vienas tų, kurie kartu su Camino Lituano vadovais Švento Jokūbo kelią matavo ir kūrė. Atrodo, prieš trejus metus Camino Lituano  Radviliškio rajono savivaldybei pasiūlė bendradarbiauti, kuriant rajoną kertančią Švento Jokūbo kelio atkarpą. Rajono tarybai pritarus, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pradėtas kurti maršrutas. Savivaldybė įsipareigojo kelią sužymėti. Iš pradžių tai buvo padaryta pačiu paprasčiausiu būdu – žymos buvo išdėliotos ant žemės, medžių. Pernai savivaldybės iniciatyva buvo pagamintos vienodo stiliaus šio kelio rodyklės, bet nespėjome jų sustatyti. Tai padarėme šiais metais, balandžio mėnesį, kai šiuo keliu pradėjo aktyviau keliauti piligrimai“, – pasakoja Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.

Radviliškio rajone įrengta 30  stulpelių su informacinėmis Camino Lituano piligriminį kelią žyminčiomis lentelėmis – geltonos rodyklės ir šv. Jokūbo kriauklės mėlyname fone. Šios rodyklės padeda lengviau orientuotis piligrimams, einantiems šiuo keliu.

Įkurtos poilsio ir nakvynės vietos

Viena pirmųjų piligrimų nakvynės vietų yra Burbiškio dvaras. Čia vienu metu nakvynė gali būti suteikiama 13 asmenų. Yra virtuvėlė, kur piligrimai gali pasidaryti vakarienę ar pusryčius, dušas, tualetas. Pageidautina apie savo atvykimą pranešti iš anksto.

Išsiilgę romantiškesnės nakvynės gali rinktis Valdeikių kaime įsikūrusią „Molinės saulėgrąžos“ sodybą. „Tai maždaug hektaro ploto teritorija, kurioje galima statyti palapines. Šalia yra tvenkinys, lauko tualetas, šašlykinė su malkomis, geriamas vanduo iš šulinio, – nakvynės vietą pristato sodybos savininkė Elžbieta Karaliūtė. – Teritorija saugoma – sudėtos vaizdo stebėjimo kameros.“

Sodyboje yra 10–15 arų saulėgrąžų laukas, savo grožiu stebinantis nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio. O pavasarį piligrimai, ir ne tik, galėjo pasisodinti vardinę saulėgrąžą. „Buvo padėti indeliai ir visi, kas pas mus atkeliaudavo, o atkeliaudavo ir atkeliauja ne tik piligrimai, galėjo pasisodinti savo saulėgrąžą“, – sako sodybos šeimininkė ir priduria, kad į saulėgrąžų sodinimo iniciatyvą įsitraukė ir mokyklos, ir tolimesnių regionų gyventojai.

Ir paruošiant teritoriją palapinėms statyti sodybos šeimininkai sulaukė talkininkų. Mat, kaip juokauja Elžbieta, toje teritorijoje akmenys kaip pasiutę dygsta – nespėji rinkti. Tad paskelbus apie akmenų rinkimo talką, pagalbininkų sulaukta  net iš pajūrio – nusprendė žmonės pasimankštinti.

„Būna, kai su piligrimais ir pavakarieniaujame. Sekmadieniais arčiausiai esanti Pakalniškių parduotuvė, kuri nurodyta ir Camino Lituano maršrute, dirba tik iki 15 valandos. Ateina žmonės vėliau, ir viskas – maisto nėra kur nusipirkti. Ir nutinka taip, kaip viename rusiškame filmuke „Baba, baba, duok valgyti“. Ir ką tada – melžiame karvę, maišome ir kepame blynus“, – apie nutikimus su piligrimais pasakoja Elžbieta.

„Molinės saulėgrąžos“ sodybą piligrimai surado jau pernai, tad ir šiais metais, dar orams neatšilus, ne vienas prašydavosi pernakvoti.

„Tačiau negi žmogų ant neįšilusios žemės guldysi? Vienam piligrimui vyras net mašinos priekabą atvarė, kad joje žmogus galėtų palapinę pasistatyti. O kitus pas Kazimierą Masilionį į Rokonius siųsdavau. Buvo atvejų, kai Kazimieras pats atvažiuodavo piligrimų iš Burbiškio dvaro pasiimti“, – geru žodžiu kaimyną mini Elžbieta Karaliūtė.

Įspūdžiais, patirtis Masilionių sodyboje, dalijasi piligrimė Daiva, su dėkinumu prisimindama, kaip Kazimieras ją iš Burbiškio dvaro parsivežė, nes eti toliau kojs jau buvo atsisakiusios, o pailsėjusią ir lėktuvu paskraidino.

O Kazimiero nepaprasto žmogaus esama. „Prieš septynerius metus, būdamas jau 71-erių, gavau licenciją pilotuoti lėktuvą. Ir dabar skraidau“, – pomėgiu pasidžiaugia Kazimieras, savo sodyboje įsirengęs ir lėktuvo pakilimo taką.
Toje sodyboje ir stovi piligrimams nakvoti pastatytas namas.  „Jau pernai į sodybą pernakvoti užsukdavo piligrimai, o dabar pas mane apsinakvojančių gan daug. Padedu jiems arbatos, kavos, medaus, mėsos, kad po kelionės žmonės galėtų atsigauti“, – sako Kazimieras Masilionis ir priduria, kad pas jį gali įsikurti iki 60 žmonių.

Sodyboje pastatyta ir bažnyčia. Kazimieras ją kaimo žmonėms pastatė,  nes kaimą nuo artimiausių bažnyčių skyrė apie dešimt ir daugiau kilometrų. Tiesa, bažnyčia dar nešventinta, bet Kazimieras kasdien ją atveria piligrimams.

Nuo birželio 1 dienos piligrimų centras veikia ir Vadaktuose. Centras įkurtas buvusio medicinos punkto pastate. „Medicinos punktas jau buvo uždarytas, pastatas ir patalpos gerai išsilaikiusios, tad įrengiant piligrimų centrą didesnių investicijų nereikėjo“, – Radviliškio rajono savivaldybės iniciatyva įrengtą piligrimų centrą pristato rajono meras Vytautas Simelis.

„Centre vienu metu gali nakvoti šeši žmonės. Pastate įrengtas dušas, skalbimo mašina, džiovyklė, kaitlentė. Yra indų. Svečiai gali ne tik jaukiai pernakvoti, bet ir išsidžiovinti drabužius, pasidaryti valgyti. Visai šalia yra parduotuvė, kurioje galima nusipirkti būtiniausių produktų. Nors veikiame kiek daugiau nei mėnesį, bet svečių netrūksta. Svečiai labai gerai atsiliepia apie centre sukurtas gyvenimo sąlygas“, – įspūdžiais dalijasi piligrimų centrą prižiūrinti Vadaktų seniūnaitė Jūratė Ščiupakovienė.

„Labai smagu, kad prieš metus sukurtu Švento Jokūbo keliu eina piligrimai. Ir juo einantys piligrimai yra ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Piligrimus priimantys žmonės juokauja, kad jie išmoks ne tik angliškai, vokiškai, bet ir japoniškai“, – suaktyvėjusiu piligrimių turizmu pasidžiaugia rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.