Vienišus vaikus lankantys savanoriai: „Mums reikia pastiprinimo“
Ligoninių vaikų skyriuose neretai galima sutikti „niekieno vaikus“. Tai gali būti ir kūdikiai, ir jau paaugę vaikų namų auklėtiniai ar po krizių šeimose paimti mažyliai. Būtent tokius, ligoninėje atsidūrusius vienišus vaikus, lanko bei taip reikalingą emocinę paramą teikia inciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Neseniai jie ėmė lanktyti ir vaikus socialiniuose centruose.
„Gydytojai ir seselės rūpinasi vaiko gydymu, tačiau jie neturi fizinių galimybių teikti nuolatinę emocinę paramą. Todėl tą svarbų darbą atlieka mūsų savanoriai“, ‒ pasakoja „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė.
Mažieji suaugėliai
Dažniausiai savanoriai budi su vienišais kūdikių ar vaikų namų auklėtiniais. Kiek rečiau pasitaiko vaikai, kurie ligoninėn atvežami po krizės šeimoje. Tokie nesaugioje aplinkoje augę mažyliai iš dalies netenka vaikystės – labai anksti jiems tenka rūpintis suaugusiųjų problemomis ir tapti ne pagal amžių savarankiškais.
„Esame matę vos pusės metų kūdikį, kuris gavęs buteliuką su mišinuku pats save maitina, įsiminė ir atvejis su dar dviejų metų neturinčiu mažyliu, kuris mokėjo pats sau pasikeisti sauskelnes. Dažnai stebime mažus suaugusiuosius – vaikus, kurie tarsi tėvai rūpinasi savo mažesniais broliais ar sesėmis.
Neseniai ligoninėje globojome du broliukus – septynerių ir dvejų metų. Mažasis neprisileido nieko išskyrus brolį, net valgė tik jo matinamas. Sunku buvo stebėti, kokia atsakomybės našta slėgė septynmetį berniuką.
Mažajam pasisekė turėti rūpestingą brolį, bet kas bus šalia, kuomet vaikiškus pečius užgriuvusi atsakomybė vyresnėliui pasidarys per sunki, kas padės, kai jis pasijus silpnas, išsigandęs ar liūdnas? Gerai, kad bent trumpam, kol šalia buvo savanorė, vyresnis vaikas galėjo jausti, kad jis kažkam rūpi, kad gali išsipasakoti, būti išklausytas ‒ juk vaiko gyvenime kiekviena diena svarbi“ – sako I. Šuipė.
Jos teigimu, savanoriai yra budėję ir prie kone pusantro kilogramo svėrusios ankstuko ir prie jau gerokai paaugusių vaikų. Nors kiekvineo vaiko istorija skirtinga, tačiau visiems vienodai reikia dėmesio ir žmogiškos šilumos.
Pasitelkia ir kūrybingumą
„Niekieno vaikai“ savanoriai įpaprastai laiką leidžia su vienu vaiku, rečiau palatoje būna ir daugiau vienišų mažylių.
„Kartą turėjome atvejį, kuomet naktį, vos savanoris užmigdė du neramius kūdikius, buvo atvežti dar trys vaikai iš vienos šeimos: išsigandę, alkani, purvini. Vaikai verkė ir, žinoma, prižadino mažuosius, tad savanorei su slaugytojoms teko gerokai pasistengti kol vaikai aprimo.
Įsimintinas atvejis, kai palatoje vienu metu buvo net šeši vaikai. Visi jie – iš vienos šeimos. Vyriausiajam – 12 metų, mažiausiam – vos mėnuo. Vaikai atvežti į ligoninę sveikatos patikrinimui, tad ligoninėje užtruko vos keletą dienų, tačiau savanoriams teko pasitelkti visą kūrybingumą, nes vaikams energijos nestigo, o mažoje palatoje erdvės tikrai nebuvo daug. Išlydėję šiuos vaikus iš ligoninės, vyresnius netrukus sutikome krizių centre. Taip savanorių draugystė tęsėsi ir už ligoninės ribų“, ‒ pasakoja I. Šuipė.
Budi ne tik ligoninėse
„Niekieno vaikai“ vadovės teigimu, šiuo metu Šiauliuose ir Penevėžyje preireikė naujų savanorių pajėgų. Taip atsitiko dėl to, kad nuo metų pradžios savanoriai vaikus lanko ne tik ligoninėse, bet ir socialiniuose ir krizių centruose, kur padeda kurti saugią vaikų aplinką, teikia emocinę paramą.
Norintys daugiau sužinoti apie „Niekieno vaikus“ ir savanorių veiklą, tą galės padaryti informaciniuose renginiuose, kurie nuotoliniu būdu vyks rugpjūčio 23 d. (pirmadienį) 18 h ir rugpjūčio 26 d. (ketvirtadienį) 18 h. Dalyviai turėtų užpildyti anketą, kuri pasiekiama paspaudus šią nuorodą.
Nuo veiklos pradžios 2018m. vasarą, „Niekieno vaikai“ savanoriai jau padėjo 500 vienišų vaikų Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Šiais metais, dėl karantino ribojimų, budėjimų skaičius buvo palyginti mažesnis ‒ budėta šalia 118 vaikų.
