Išmanaus miesto konferencijoje pristatytos ir pačių Lietuvos gyventojų idėjos
Kaune ruduo įsibėgėjo su sumanaus miesto ateities vizija ir technologijomis, kurios šią savaitę buvo pristatytos konferencijoje „SMARTIES: technologijos, keičiančios miestą“. Kartu su pranešėjais skirtingos Lietuvos bendruomenės diskutavo apie tai, kaip pakelti miestų kokybę nuo stagnuojančios infrastruktūros iki išmaniųjų sprendimų bei gyvo miesto.
Vilniaus miesto savivaldybės „Vilniaus planas“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus vadovė dr. Eglė Radvilė pasidalino gerąja patirtimi, kurią įgijo du metus dalyvaudama „Bloomberg Philanthropies“ tarptautiniuose mokymuose. Ji prisipažino, kad pati vertingiausia pamoka mokymuose buvo tai, kad visi skaitmeniniai įgūdžiai pirmiausia turi remtis empatija. Taip gimė idėja Vilniaus miestą padaryti tarsi laboratorija, kurioje būtų testuojami pačių žmonių pasiūlyti įvairūs išmanūs sprendimai.
„Norėdama sukurti Vilniaus skaitmeninę strategiją, aš pati ėjau į gatvę ir bendravau su žmonėmis, klausiau, ko jiems trūksta šiandieniniame mieste. Vienas iš didžiausių iššūkių – keliavimo laikas eismo spūstyse. Tačiau problema yra ne pačiose eismo spūstyse, o tame, kad vilniečiai veža savo vaikus septyniolika kilometrų į mokyklą kitame miesto gale ir taip sudaro tas spūstis. Ką mes padarėme? Mes pasiūlėme mokyklų atstovams pakelti savo kompetencijas vadybos srityje ir sukurti tokias patrauklias mokyklas, kad vietiniai gyventojai nenorėtų vežti savo vaikų į mokyklą kitame miesto gale. Tai bet kokiu atveju yra iniciatyva, kuri atsipirks po tam tikro laiko“, – pavykusia iniciatyva džiaugėsi dr. E. Radvilė.
Dar vienas iš pačių vilniečių pasiūlytų sprendimų – eismo įvykius fiksuojantys dronai tam, kad, įvykus avarijai, nereikėtų kaskart kviesti policijos pareigūnų ir jie galėtų savo laiką skirti svarbesnėms misijoms. Taip pat nuo šių metų gruodžio pabaigos bus testuojama ir dar viena perspektyvi idėja: Vilniuje pradės veikti eksperimentinės mokyklose, kuriose pradinių klasių moksleiviai pradės mokytis pasirinktus IT dalykus, tokius kaip programavimas, dizaino pagrindai ir kita.
Dar vienas konferencijos pranešėjas, IT procesų automatizavimo ekspertas Arūnas Franckevičius konstatavo faktą, kad visuomenėje būtina didinti žmonių laimės indeksą. Anot jo, teisingai sudėlioti išmanaus miesto procesai per metus gali lemti net tris savaites papildomo laisvo laiko vienam žmogui.
„Miestas – tai visų pirma yra žmonės. Jeigu seniau buvo galvojama, kad ekonomikos augimas kelia žmonių laimės indeksą, tai dabar reikėtų mąstyti priešingai – ar laimingas individas gali daugiau prisidėti prie ekonomikos augimo? Tad darbo vietose labai svarbu stebėti darbuotojų psichologinę būseną bei darbo efektyvumą tam, kad būtų galima laiku užtikrinti reikalingas pagalbos priemones“, – įsitikinęs A. Franckevičius.
Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) direktorius Paulius Nezabitauskas atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skaičius miestuose auga vis sparčiau. O iki 2050-ųjų, prognozuojama, miestuose gyvens daugiau nei du trečdaliai visuomenės. Tad, esant tokiai didelei žmonių koncentracijai, jau dabar itin svarbu ieškoti išmaniųjų sprendimų patogesniam gyvenimui.
„Jau dabar Lietuvoje yra kuriami išties reikalingi ateities energetikos, mechatronikos, sveikatos, stebėjimo ir analizavimo, robotikos bei kitų sričių technologiniai sprendimai. Tarp tokių mūsų bendruomenėje jau sukurtų technologijų yra parkavimo vietos užimtumo informacijos teikimo realiu laiku įrenginiai, 3D kameros robotikos sprendimams bei žmonių saugumui užtikrinti, autonominiai robotai bei daugelis kitų“, – pažanga mokslo ir technologijų srityse džiaugėsi P. Nezabitauskas.
Didėjant gyvenimo tempui ir neišvengiamai augant informacijos srautams, itin svarbu tapo ir kokybiškai valdyti laiką bei duomenis. Vieną iš sprendimų, kaip saugoti didelius duomenų kiekius, konferencijos metu pristatė Kauno MTP įmonė „Genomika“. Šio startuolio komanda jau kurį laiką sėkmingai talpina informaciją į DNR ląsteles. Vienas žinomiausių jų projektų – dar šią vasarą į DNR ląstelę įrašytas Lietuvos Respublikos valstybės himnas.
Konferencijos dalyviai taip pat susipažino su tarptautinėmis mokymų platformomis „Planet4“, „SoftAware“ ir „ATHIKA”, kuriose bus galima kelti savo kompetencijas dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, daiktų interneto, duomenų valdymo srityse.
