Profesinis mokymas sveikatos sektoriuje – trūksta dirbtinio intelekto įtraukimo?
Lietuvių atstovai, dalyvavę tarptautinio skaitmeninių įgūdžių ir žinių tyrimo grupinėje apklausoje sako, kad taip. Pats metas sustiprinti skaitmeninių įgūdžių mokymą profesinio mokymo įstaigose ir pagilinti žinias apie skaitmenines technologijas: dirbtinio intelekto taikymą, 3D skenavimą, papildytą realybę ir block chain technologiją. Dar pernai žiemą suburta grupė padėjo nustatyti mokymo medžiagos gaires tarptautinei profesinio švietimo komandai, kurią sudaro Europos šalių mokymo įstaigų ir skaitmenizavimo sprendimų kūrėjų bendruomenių atstovai.
„Nors priešpandeminiu laikotarpiu atrodė, kad pasaulis į skaitmenizaciją kraustosi sparčiai, pasaulį sukaustę sugriežtinto karantino laikotarpiai parodė, kad pokyčiai ištinka ir verčia keistis vos ne šviesos greičiu. Profesinio ugdymo sektorius, ruošiantis būsimus sveikatos specialistus yra ne išimtis ir išgyvena milžinišką spaudimą tiek iš verslo atstovų, tiek iš sveikatos apsaugos sistemos“, – teigia Irma Bagdonienė, „Digi4HEALTH“, skaitmeninio profesinio rengimo ir mokymo priemonių rinkinio atstovė Lietuvoje.
Ketvirtajai pramonės revoliucijai Europos sveikatos sektoriuje skatinti skirta iniciatyva subūrė tiek besimokančiuosius, tiek profesinio ugdymo specialistus aptarti jų turimas žinias ir įžvelgiamus skaitmeninių technologijų privalumus sveikatos priežiūros srityje. Grupinės apklausos dalyviai kalbėjosi apie įrankius, kurie galėtų padidinti sveikatos priežiūros specialistų konkurencingumą darbo srityje, pagerinti jų darbo kokybę, sutrumpinti medicininės intervencijos atlikimo laiką, priemonių pritaikomumą konkretiems pacientų poreikiams. Atstovams rūpėjo ir kaip palengvinti medicinos studijų etapą bei patobulinti švietimo sistemą.
„Tyrimo grupę sudarė lietuviai, rumunai, ispanai, italai, maltiečiai ir graikai. Nors brėžti visos Europos tendencijų negalime, tačiau pastebėta, kad tam tikros skaitmeninės technologijos (pvz., 3D skenavimas, papildytoji realybė ir block chain technologija), nėra būtinos ar reikalingos jų darbe, todėl neatsiduria norimiausių mokytis dalykų sąraše. Vis dėlto, svarbiausias akcentas tenka siekiui, kad į švietimo sistemą būtų integruotas supažindinimas su visomis naujausiomis sveikatos rinkos technologijomis“, – sako I. Bagdonienė.
Tyrimo iniciatoriai ir iniciatyvos koordinatoriai, konsultacijų bendrovės „MECB“ vadovas Jonathan C. Borg pastebi, kad visi pokyčiai yra orientuoti į naująją „Sveikata 4.0“ erą: „Ir tai yra kur kas daugiau nei tik daiktų internetas, mašininis mokymasis ar panašios dažniausiai sutinkamos technologijos. Kurdami skaitmeninį mokymo priemonių rinkinį mes mokysime profesinio ugdymo mokytojus, kurie ruošia sveikatos mokslų studentus. Mokytojams bei mentoriams tai itin naudingas informacijos resursas, suteiksiantis nemokamus mokymo išteklius“.
Daugiau informacijos rasite apsilankę oficialiame iniciatyvos Digi4HEALTH tinklapyje.