Knygos „Nugalėsim arba mirsim. Nepriklausomos Lietuvos husarai“ pristatymas
Rugsėjo 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko istoriko Mindaugo Tamošiūno knygos „Nugalėsim arba mirsim. Nepriklausomos Lietuvos husarai“ pristatymas.
Pristatymo metu buvo aptartos karių istorijos, rodytos nuotraukos, ginklai bei rekonstruota husarų uniforma.
Buvo priminta ir tragiška husarų pulko baigtis 1940 m., pavienių buvusių husarų likimai Lietuvos partizanų gretose (1944-1953). Pastebėtina, kad šiandien tarpukario husarų tradicijas tęsia Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.
Po knygos pristatymo dalyviai galėjo apžiūrėti kazokišką šaškę, karabiną Mauser 98AZ, vokišką kavalerijos pikę bei 1-ojo husarų pulko 1931 m. modelio paradinės uniformos rekonstrukciją.
Pirmasis Lietuvos raitelių- gusarų (husarų) karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. 9 (dabar Savanorių pr. 7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 d.
1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalinių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu bus paskirtas Švedijos kariuomenės majoras G. E. Goegeris. Nuo 1919 m. liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius.
Prezidento Antano Smetonos 1927-09-25 aktu Nr. 384 1-asis gusarų pulkas pavadintas 1-uoju gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku.
Prezidento Antano Smetonos 1939-10-07 aktu 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas pavadintas 1-uoju husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
1-ojo husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko vado 1940-07-28 įsakymu Nr. 225 pulkas nuo 1940-07-25 m. pavadintas 1-uoju husarų pulku.
1-ojo husarų pulko vado 1940-10-27 įsakymu Nr. 286 1-asis husarų pilkas nuo 1940-10-27 m. išformuotas.
Pulko vadai buvo 1920-1929 m. – Povilas Plechavičius; pulkininkas leitenantas J. Bačkus; 1935-1939 m. – pulkininkas Aloyzas Valušis; 1939-1940 m. – pulkininkas Izidorius Kraunaitis; 1940 m. – pulkininkas Kazimieras Gudelis.
1927 m. rugsėjo 25 d. prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.
Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gedimino stulpais, kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos (husariškos) su baltu kraštu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
