Studentų piešinių paroda „Vakar, šiandien, rytoj…“
Lentvario bibliotekoje nuo spalio 4 d. iki spalio 31 d. eksponuojami piešiniai iš Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos metodinio fondo. Parodoje – tik nedidelė dalis piešinių, sukauptų ir saugomų KK MUF MA fonduose. Piešinių autoriai – įvairių kursų ir specialybių studentai. Visi fondo piešiniai gimę tarp Justino Vienožinskio įkurtos ir jo pastangomis pastatytos (1920–1922) pirmosios Lietuvoje meno mokyklos pastato sienų. Gaila, bet to laikotarpio piešinių mokykloje nėra išlikę. Per šešiasdešimties metų laikotarpį mokykla ne kartą keitė savo statusą ir pavadinimą: 1951 m. – Kauno taikomosios dailės mokykla (1954 m. pavadinta St. Žuko vardu), 1959–1989 m. – St. Žuko taikomosios dailės technikumas, 1989 m. – aukštesnioji meno mokykla (2001 m. integruota į Kauno kolegiją kaip Justino Vienožinskio menų fakultetas). Nuo 2018 m. – Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakultetas.
„Radikaliai pakitęs pastarųjų dešimtmečių meninių praktikų kontekstas reikšmingai sumažino piešimo svarbą bei apribojo jo funkcijas. Išsiplėtojo naujos meninės praktikos, nepatenkančios į piešimui priskiriamo meno sampratą. Atsiranda abejojimas piešimo būtinumu“, – įsitikinęs doc. dr. Stanislovas Mostauskis. Ar iš tikrųjų šiandien piešimas praranda savo svarbą? O koks jis bus rytoj?
Siekdami atsakyti sau ir kitiems, eksponuojame seniausius (šešto dešimtmečio) ir naujausius (XXI a. paskutinio dešimtmečio) studentų piešinius, atspindinčius piešinio raidos ir vystymosi pokyčius. Tiesa, glausta piešinių ekspozicija tik iš dalies gali atspindėti šį kaitos procesą. Šešto–septinto dešimtmečių piešimo studijų pagrindinis tikslas buvo realistiškai perteikti natūrą ir siekti piešinio technikos meistrystės.
Vėliau, vyravusią akademinio piešinio tradiciją ir sampratą, palaipsniui keitė vis liberalesnis ir drąsesnis požiūris ir būdai į objekto ar subjekto vaizdavimą. Piešimo užduotis iš natūros imta derinti su kūrybinėmis užduotimis, skatinama natūrą ne kopijuoti aklai, bet ją interpretuoti, improvizuoti, laužyti stereotipinę komponavimo sampratą konstruojant savas kompozicijas. Išbandomos įvairios piešimo priemonės bei būdai, supažindinama su dekoratyvumo, stilizacijos, abstraktumo sąvokomis piešinyje. Paišybos dalyko tikslai ir užduotys siejami su skirtingų specializacijų studijų programų tikslais.
Piešinio pokyčius lemia daugelis faktorių: dėstytojų kartų kaita, studijų programų tikslų ir uždavinių pokyčiai bei specifika, piešimui skirto laiko trukmės mažėjimas, edukacinės bei estetinio ir meninio ugdymo paradigmų virsmas, skaitmeninių technologijų įsigalėjimas, kuris kvestionuoja tradiciškai suvokiamo piešinio sampratą.
Tačiau aktuali tebėra piešimo kaip dalyko mokymosi svarba žmogui, plėtojant aplinkinio pasaulio formų ir spalvų suvokimą – siekiant akies ir rankos judesių tikslumo bei tvirtumo, pastabumo, formos suvokimo ir erdvinio mąstymo bei vaizduotės ir estetinio skonio formavimuisi.
Su šiomis idėjomis ir mintimis studentų piešinių parodą pristato Kauno kolegijos menų ir ugdymo fakultetas. Parodos kuratorės: Paišybos studijų dalyko dėstytojos Birutė Šležienė, Sigutė Bronickienė