Iškilių asmenybių namai–muziejai laukia atsinaujinimo
Pro daugelį šių namų galima praeiti ir visai neatkreipti dėmesio – jie niekuo nesiskiria nuo kaimynystėje esančių. Jų išskirtinumas – kažkada čia gyvenę žmonės, už šių langų kūrę poeziją ar romanus, planavę įspūdingus skrydžius ar tapę paveikslus. Likę namai iki šiol saugo buvusių šeimininkų atmintį, pasakoja jų istoriją. Taip, mes kalbame apie memorialinius muziejus, kurių daugelis jau laukia tvarkybos darbų ir ekspozicijų atnaujinimo.
„Muziejus, įsikūręs Kauno miesto pašonėje, Palemone, vaizdingoje vietoje. Šis objektas tuo ir ypatingas, kad yra apsuptas gamtos grožio ir ramybės. Muziejuje atkurtas XX a. 4-to dešimtmečio menininkų namų interjeras. Keturiuose memorialiniuose kambariuose surinkti ne tik Salomėjos ir Bernardo Bučų asmeniniai, bet ir tarpukario Lietuvos inteligentų buityje naudoti baldai, daiktai. Žiemos dirbtuvėje eksponuojami B. Bučo darbai, fotografijos. Svečių kambaryje saugomi šeimos baldai, poetės memorialinė biblioteka. Iš jaukios namo mansardos galima patekti į didelę lauko terasą, iš jos atsiveria Lakštingalų slėnio bei Kauno marių pakrančių vaizdai“, – pasakojo apie aplankytą poetės Salomėjos Nėries (Bačinskaitės-Bučienės) ir Bernardo Bučo namą–muziejų Kultūros infrastruktūros centro (KIC) projektų vadovė Milda Benetytė.
„Lakūno Stepono Dariaus gimtinės memorialinis muziejus įsimintinas ne tik pastatuose esančia ekspozicija, vykstančiomis įvairiomis edukacinėmis veiklomis, bet ir tvarkoma erdvia teritorija, kurioje organizuojami didesni renginiai–minėjimai, skautų stovyklos, eksponuojami nedideli sklandytuvai. Įdomu ne tik matyti įrengtą ekspoziciją viduje, bet ir eksponatus lauke, kurie užburia mažuosius lankytojus“, – įspūdžiais dalijosi KIC projektų vadovė Živilė Juraitė.
Įvertintos keturiolikai memorialinių muziejų reikalingos investicijos
KIC darbuotojai memorialiniuose muziejuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu dėl valstybės kultūros įstaigų memorialinių muziejų 2021-2027 metų modernizavimo (atnaujinimo) darbų ir investicijų poreikių vertinimo. Vizitų tikslas – įvertinti, kokios investicijos būtų reikalingos memorialiniams muziejams modernizuoti, ekspozicijoms ir įrangai atnaujinti. Investicijos bus skiriamos edukaciniam potencialui didinti, modernizuoti svarbią istorinę reikšmę turinčius objektus ir kultūros paveldą.
KIC atstovai aplankė visus keturiolika Kultūros ministerijos rašte nurodytų muziejų: J. Šliūpo muziejų (Palanga), J. Basanavičiaus gimtinę (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.), A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejų, L. Truikio ir M. Rakauskaitės namus–muziejų, A. ir P. Galaunių namus–muziejų (Kaunas), M. K. Čiurlionio namus–muziejų (Druskininkai), B. ir V. Sruogų namus–muziejų, Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namus–muziejų, Juozo Tumo-Vaižganto butą–muziejų, Juozo Grušo namus–muziejų (Kaunas), Lipšico memorialinį muziejų (Druskininkai), Venclauskių namus–muziejų ir poeto Jovaro muziejų (Šiauliai), S. Dariaus gimtinę–muziejų (Judrėnų sen., Klaipėdos r.), S. Girėno gimtinę–muziejų (Vytogala, Šilalės r.).
Muziejų valdytojai norėtų atnaujinti ekspozicijas
„Iš visų lankytų įspūdingiausias man pasirodė A. ir P. Galaunių namai–muziejus, esantis Vydūno alėjoje, Kaune. Pastato būklė patenkinama, reikalingas kapitalinis remontas (ar net rekonstrukcija, kadangi norima įrengti neįgaliesiems pritaikytą liftą). Fasadų, stogo ir langų būklė prasta, atraminės sienutės – avarinė. Pirmame ir trečiame aukštuose vidaus patalpos geros būklės, suremontuotos, tvarkingos, tačiau ką tik atgautas – Amerikoje gyvenančios garbaus amžiaus paveldėtojas padovanotas – trečias aukštas reikalingas remonto“, – savo įspūdžiais iš aplankytų muziejų dalijosi KIC projektų vadovė Vilma Meškauskienė.
Labai panašios išvados surašytos ir kitose ataskaitose. Praktiškai visi muziejai vertintojus pasitiko aptriušusiais fasadais, pažeistomis stogo dangomis, remonto reikalaujančiomis vidaus patalpomis. Maloni išimtis buvo tik 2020 metais kapitalinio remonto sulaukę Venclauskių namai–muziejus, J. Basanavičiaus gimtinė. Ekspertai vertino muziejų pastatų stogų ir fasadų būklę, vidaus patalpas, teritoriją ir skaičiavo, kokių investicijų reikėtų visiems tvarkybos darbams atlikti. Investicijų sumos skirtinguose objektuose labai skiriasi – nuo keliasdešimties tūkstančių iki daugiau kaip milijono eurų.
Atskira eilute įvertinta, kokių lėšų reikėtų ekspozicijoms atnaujinti: sukurti skaitmeninį ir interaktyvų turinį; įdiegti interaktyvias technologijas ir pan.
Pavyzdžiui, valdytojas – Maironio lietuvių literatūros muziejus – Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose–muziejuje norėtų sukurti traukos centrą šeimoms, menininkams, pavieniams ir užsienio lankytojams, moksleiviams, papildyti ekspoziciją įdomiomis ir įtraukiančiomis, interaktyviomis veiklomis. Tokius planus skatina muziejaus teritorijoje jau rengiami literatūriniai renginiai, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries gimimo metinių minėjimas, tradicija tapusi moterų poezijos ir muzikos popietė, plenerai, edukacinės programos ir ekskursijos, pritraukiantys nemažai lankytojų.
S. Dariaus gimtinėje norima atkurti sodybos pastatus: arklidę–vežiminę, įrengiant joje sanitarinius mazgus, pritaikytus ir neįgaliesiems; tvartą–daržinę, kurioje būtų galima remontuoti lėktuvus bei rengti edukacinius užsiėmimus; jaują, kurioje būtų saugojamos skraidyklės, vietos atsirastų ir ekspozicijų erdvei. Idėjų dėl ekspozicijų atnaujinimo turi ir kitų muziejų valdytojai.
Visos ekspertų parengtos objektų vertinimo ataskaitos ir reikalingų darbų sąmatos įteiktos Kultūros ministerijai, kur bus toliau sprendžiama kada ir kokie darbai muziejuose galėtų būti atliekami, kiek lėšų tam skiriama.
