Jadagoniuose iškils paminklas tapytojui J. Šileikai

Skulptorius Brunonas Margevičius pažadėjo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, kad jau šią vasarą bus atidengtas paminklas šiam Lietuvos dailės klasikui.

Maždaug 10 km nuo Zapyškio į vakarus nutolęs Jadagonių kaimas garsus savo piliakalniu, kaimo turizmo sodybomis, Pagonijos uola ir tarptautinėmis šunų kinkinių varžybomis. Tačiau nedaugelis žino, kad šiame vaizdingame kampelyje gimė žymus dailininkas ir pedagogas Jonas Šileika (1883-1960).

Laukymėje, šalia Jadagonių koplyčios, 2006 m. buvo pastatytas medinis kryžius menininkui atminti, tačiau laikas ir drėgmė jau spėjo jį apgadinti.

V. Makūnas susitiko su Jadagonių bendruomenės nariais ir pasiūlė pastatyti naują paminklą, o senąjį kryžių perkelti į muziejų. „J. Šileika paliko ryškų pėdsaką lietuvių dailės istorijoje, todėl reikia tinkamai įamžinti šio mūsų kraštiečio atminimą“, – kalbėjo meras.

Susitikime dalyvavo ir skulptorius B. Margevičius. Jis yra atradęs save sakraliojo meno srityje. Brunono rankomis sukurta šv. Jurgio skulptūra puošia kelią į Šiluvą, kitas jo kūrinys pasitinka maldininkus Paberžės bažnyčios šventoriuje. Didžiausią tautodailininko skulptūrų kolekciją galima pamatyti jo sodyboje Elektrėnuose.

„Kokia nuotaika, toks ir kūrinys. Todėl kuriant sakralinį meną labai svarbu pozityviai nusiteikti“, – aiškino B. Margevičius. Skulptorius pažadėjo J. Šileikos atminimą įamžinantį paminklą sukurti jau šią vasarą. „Manau, kad per Žolinę bus galima atidengti skulptūrą“, – tvirtino menininkas.

J. Šileika gimė 1883 m. liepos 2 d. Jadagonių kaime, valstiečių šeimoje. Šešiolikos metų jaunuolis išvyko į JAV. Tapybos mokėsi Čikagos dailės mokykloje ir Valparaiso universiteto Menų fakultete. Vėliau – Vokietijoje, Miuncheno dailės akademijoje.

Nuo 1909 metų dalyvavo Lietuvos dailės parodose. Yra nutapęs Žemaitės, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, J. A. Herbačiausko, J. Naujalio, B. Dauguviečio ir daugelio kitų žymių žmonių portretus.
Tapytoją labiausiai žavėjo tėviškės gamta ir gilaus intelekto žmonės – ne tik mokslininkai, menininkai, bet ir paprasti, išminties sukaupę kaimiečiai, knygnešiai. Šalia realistinių portretų dailininkas nutapė daug puikių tėviškės peizažų.

J. Šileika nebuvo labai produktyvus, kasmet nutapydavo po keletą paveikslų. 1944 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Geriausi dailininko kūriniai tapo svarbia lietuvių dailės istorijos dalimi.