Nacionalinės NVO koalicijos vadovė: atėjo laikas visai Lietuvai svarbiems pokyčiams
Pirmadienį nuotoliniu būdu vyko svarbus Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (LR VRM) susitikimas, kuriame buvo aptartas nevyriausybinių organizacijų bei jų atstovų regionuose stiprinimas bei iškelti aktualūs klausimai, kuriuos, pasak ekspertų, būtina spręsti nedelsiant. Pirmą kartą prie šių sprendimų prisijungė į Partnerių grupes deleguojami nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai bei socialiniai partneriai.
Stiprinti regionus – būtina
Pasak Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, įgyvendinant projektą „Stiprūs regionai – stipri valstybė“ yra svarbu stiprinti nevyriausybines organizacijas būtent regionuose tam, kad jos galėtų tinkamai atstovauti, rengti bei teikti visai apskričiai svarbius siūlymus. Stiprinant regionus stipresne tampa ir pati valstybė.
„Šio projekto tikslas – pradėti reikšmingus pokyčius regionų NVO, kurie yra svarbūs visai Lietuvai. Akivaizdu, kad viešosios politikos pokyčių Lietuvoje bei savo regionuose siekiančios NVO vis dar yra nepakankamai stiprios. Jos susiduria su didesniais iššūkiais dėl savo turimų galimybių ribotumo, įgūdžių bei kompetencijų stokos.
Susitikimo metu aptarėme, kaip galime stiprinti deleguotų atstovų kompetencijas ir gilinti įgūdžius, ieškant sprendimų pritaikysime gautus pasiūlymus bei rekomendacijas“, – paaiškino nacionalinės NVO koalicijos vadovė bei pridūrė, jog kartu bus prisidedama prie regiono ir viešosios politikos formavimo, teisės aktų rengimo, bendradarbiavimo kultūros kūrimo bei pilietinės visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą.
Vykdant projektą prie dešimties Regiono plėtros tarybų (RPT) suburtos Partnerių grupės, į kurias savo atstovus delegavo tiek NVO, tiek ir bendruomenės. Pristatydami savo siūlymus, rekomendacijas ir pastabas atstovai turi galimybę stiprinti nevyriausybinį sektorių, išsakyti problemas, kurių sprendimų bus ieškoma pasitelkiant profesionalus.
Iššūkiu tapo ir pandemija, ir savivaldos rinkimai
G. Šavelės pasiteiravus, kodėl iškilo poreikis stiprinti būtent regionų atstovų kompetencijas šiuo metu, NVO koalicijos vadovė pažymėjo, jog šis klausimas keliamas seniai ir poreikis buvo matomas jau kurį laiką. Pandemija sukūrė dar daugiau iššūkių, kurie ne tik reikalauja greitų sprendimų, tačiau ir papildomų kompetencijų.
„Svarbu paminėti, kad minėtose partnerių grupėse veikla yra vykdoma visuomeniniais pagrindais. Darbo krūvis yra didelis ir iki šiol nebuvo centralizuoto grupių supažindinimo su jų pareigomis bei darbo organizavimu.
Šiai pirmai kadencijai tenka ir papildomas iššūkis, nes ji yra dvigubai trumpesnė. Keičiantis savivaldai, keisis ir Partnerių grupės. Tai viena iš priežasčių, kodėl projektas yra ypač svarbus dabar. Jei nestiprinsime NVO ir jų atstovų kompetencijų, vėliau bus labai sunku rasti pamainą“, – pasakojo pašnekovė.
Bendradarbiavimo sieks ir projektui pasibaigus
Partnerių grupės veiks kaip kolegialus patariamasis organas Kolegijoms, todėl šiuo metu įgyvendinant projektą didelis dėmesys yra skiriamas tinkamiems deleguotų atstovų gebėjimams užtikrinti. Šis deleguotų atstovų bendradarbiavimo tinklas veiks bei bus palaikomas ir ateityje.
Projektą įgyvendinanti Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pažymi, jog viso projekto metu bus pateikta ne mažiau nei 10 siūlymų teisės aktams ar viešiesiems sprendimams, prisidėta prie LR regioninės plėtros įstatymo įgyvendinimo.
Ne ką mažiau svarbus ir viešinimo bei skaidrumo klausimas, kuris taip pat minimas projekte. Pažymėta, jog kol kas yra sudėtinga susipažinti su RPT kolegijų veikla. Informacija tiesiog nėra skelbiama, todėl vienu iš projekto tikslų tapo ir veiklos skaidrumo užtikrinimas bei sprendimų viešinimas.
Požeminėje erdvėje atsiradęs ekranas į lankytojus prabyla ir dokumentaliai, ir vizualiai. Jame pasirodęs štai šis nemažas apskritimas rodo, kiek mūsų planetoje vandens yra iš viso; antras, mažesnis – kiek jo esama nesūraus, o trečias, visai nedidukas – kiek jo yra tinkamo naudoti maistui ir kitoms reikmėms.
Tarsi rūstus nuosprendis prieš akis iškyla faktai: nors vandens kiekis beveik nesikeičia nuo planetos susiformavimo, tiktai 13 proc. pasaulio vandenyno yra nepaliesta žmogaus veiklos įtakos. Žmogus, deja, negailestingai teršia vandenį, ypač plastiko atliekomis, iš kurių jau net ištisos plaukiojančios salos formuojasi. Taršos duomenis ekrane papildo skaičiai apie vandens (o ir sausumos taip pat) biologinės įvairovės nykimą ir apie nevykdomas Jungtinių Tautų Organizacijos nutartis gyvajai gamtai išsaugoti.
„O vaizdo pagalba supažindinus su realia padėtimi pasaulyje, labai pravartu prabilti ir apie vietines apsirūpinimo vandeniu problemas. Su atvykusiais lankytojais kalbamės apie mūsų, lietuviško, vandens grynumą, kokybę, jo valymą. Vėliau aptariam geležies šalinimo, nuotekų valymo, biodujų išgavimo neteršiant aplinkos ir kitus rimtus klausimus, – pasakoja UAB „Aukštaitijos vandenys“ Ryšių su visuomene specialistas ir, kaip jau minėjome, gidas po požeminę galeriją, Svajūnas Mikeška. – Aišku, pokalbiai vyksta, atsižvelgiant į lankytojų amžių ir interesus. Vienaip kalbiesi su darželinukais, kitaip – su įvairių sričių profesionalais. Itin aktyvūs lankytojai yra moksleiviai, atvykstantys su pedagogais. Pamokos čia – puiki proga jaunąją kartą supažindinti ne tik su vandens gavyba, bet ir prabilti apie platesnes aplinkosaugos problemas. Išsamios žinios apie ekologiją šiandien – būtinybė, juk, nepaisant dalies planetos visuomenės pastangų, jos būklė kelia rimtą susirūpinimą“.
