Vyrams profesinės ligos nustatomos keturis kartus dažniau
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet Lietuvoje daugiau kaip 400 asmenų yra nustatomi profesiniai susirgimai. Nors pastaruosius ketverius metus susirgusiųjų skaičius mažėjo, bet 2014 m. vėl išaugo: nuo 2010 iki 2013 m. profesinio sergamumo rodikliai kito nuo 35,1 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų iki 31,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2014 metais šis rodiklis vėl padidėjo iki 35,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų, Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga, kuri minima balandžio 28 d., skelbia Higienos institutas.
Vyrams profesinės ligos nustatomos 4 kartus dažniau nei moterims. Susirūpinimą kelia tai, jog daugiau nei 90 proc. atvejų profesines ligas sukelia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. Dėl fizikinių veiksnių sukeliama beveik 70 proc. profesinių ligų. 2014 m. duomenimis, dažniausiai profesiniai susirgimai nustatyti dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (58,65 proc.), ausų (18,57 proc.) ir nervų sistemos (16,24 proc.) ligų. Ir Europos sąjungos šalyse dažniausi profesiniai susirgimai – raumenų ir kaulų sistemos ligos. Europoje jos sudaro beveik 60 proc. visų profesinių susirgimų.
Netinkama profesinių ligų prevencija turi neigiamą poveikį ne tik darbuotojams ir jų šeimoms, bet ir visuomenei dėl to, kad ji netenka darbingo amžiaus darbuotojų, patiria dideles išlaidas gydymui, reabilitacijai ir pan. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) skaičiavimus, išlaidos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų sudaro 4 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.
„Profesinių ligų našta gali paliesti kiekvieną, todėl labai svarbi yra profesinių susirgimų prevencija. Dažnai darbuotojai delsia pasitikrinti savo sveikatą ir linkę nuslėpti negalavimus, nes baiminasi netekti darbo. Norint išvengti profesinių susirgimų, ir darbdaviai, ir darbuotojai turi tuo pasirūpinti – gerinti darbo sąlygas, naudotis apsauginėmis priemonėmis. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą profesiniai susirgimai būtų nustatomi anksčiau, kol darbuotojas dar nėra netekęs dalies darbingumo ar yra visiškai neįgalus“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus specialistė Indrė Židonienė.
TDO suskaičiavo, jog kiekvieną dieną pasaulyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių susirgimų miršta apie 6000 darbuotojų. Taip pat suskaičiuota, jog kasmet nutinka maždaug 270 milijonų nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir užfiksuojama apie 160 milijonų su darbu susijusių susirgimų. Pasaulyje iš visų mirčių, susijusių su darbu, daugiausiai žmonių miršta nuo profesinių ligų. TDO duomenimis, iš 2,34 milijono mirčių tik 14 proc. ištinka žmones dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Įvairiose pasaulio šalyse darbuotojai serga skirtingomis ligomis. 2010 m. Kinijoje buvo užfiksuoti 653 tūkst. profesinių susirgimų atvejai dėl kvėpavimo sistemos ligų ir 47 tūkst. – dėl apsinuodijimų darbo vietose. Tais pačiais metais Argentinoje užfiksuoti 22,013 tūkst. profesinių susirgimų susijusių su kaulų ir raumenų sistemos pažeidimais ir kvėpavimo takų ligomis. Jungtinėje Karalystėje 2011 m. užfiksuota 5920 profesinių susirgimų, iš kurių dažniausi – kvėpavimo takų ligos, navikai, sąnarių ligos. JAV 2011 m. buvo užfiksuoti 207,5 profesinių ligų atvejai, tarp kurių dažniausios buvo odos, klausos ir kvėpavimo sistemos ligos.
TDO iniciatyva balandžio 28 d. paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kurios tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Ši diena yra siejama su tą pačią dieną minima Tarptautine žuvusiųjų ir sužalotųjų darbe atminties diena.
