Šiauliečius nusikelti į kalėdinį tarpukarį kviečia šventinė atvirukų paroda
Gruodžio pirmą šeštadienį Prisikėlimo aikštę papuošė ir šventinę nuotaiką paskleidė pagrindinės Šiaulių miesto Kalėdų eglės įžiebimo renginys, tad mieste jau daugiau nei savaitę vyksta kalėdiniai ir naujamečiai renginiai bei organizuojamos įvairios iniciatyvos. Viena iš jų – Šiaulių kultūros centro įgyvendinta ir šiauliečiams bei miesto svečiams pristatoma kalėdinių ir naujamečių atvirukų, jų fragmentų paroda iš Petro Kaminsko kolekcijos. Ekspozicija puošia net keletą skirtingų Šiaulių miesto centro erdvių: Prisikėlimo aikštę ir apžvalgos pastatą bei skverą prie Šiaulių miesto savivaldybės.
Šventes pasitinkantis Šiaulių kultūros centras pristato antrąją Prisikėlimo aikštėje eksponuojamą parodą, kuri šįkart šiauliečius ir miesto svečius nukels į stebuklingą Kalėdų pasaulį. Parodoje galima išvysti 1918–1940 m. Petro Kaminsko – Lietuvos fotografijos ir filokartijos paveldą kaupiančio ir tyrinėjančio kolekcininko – daugiau nei trisdešimt metų rinktus kalėdinius ir naujamečius sveikinimo atvirukus, kuriuose vaizduojami gamtos vaizdai, vaikų šėlsmo akimirkos ir sakralumo ženklai. Kai kuriuose atvirukuose rodomas laikrodis, fiksuojantis vidurnaktį ir įprasminantis naujų metų pradžią.
„Turbūt dauguma dar atsimena laikus, kai Kalėdoms pradėdavome ruoštis gana anksti, ieškodami įdomių, dar nematytų kalėdinių atvirukų, kuriuos vėliau puošdavome ranka įrašytais savo sukurtais nuoširdžiais sveikinimais ir linkėjimais. Šiųmete kalėdine paroda norime visus pakviesti pasidžiaugti ne tik švytinčia aikštės puošmena – Kalėdų egle, bet kartu mėgautis šventiniais prisiminimais, kuriuos ir žadina ši paroda“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Sveikinti savo artimuosius rašytais linkėjimais pradėta dar gerokai prieš mūsų erą. Ant papiruso ritinių linkėjimus įvairiausiomis progomis rašė senovės egiptiečiai, vieni kitus Naujųjų metų proga sveikindavo senovės kinai. Europoje seniausių atvirukų pavyzdžiai priskiriami XIV–XV amžiui. Tai buvo prabangūs rankų darbo kūriniai. Šie linkėjimai buvo siunčiami per pasiuntinius, tad tokią prabangą sau galėjo leisti tik turtingi aristokratai. Tarp kilmingųjų paplitusią tradiciją pakeitė dvi inovacijos: spaudos preso atsiradimas (XV a.), o vėliau jo pritaikymas nedidelių formatų piešinių spaudai, taip pat pašto ženklo atsiradimas. Pirmasis šiuolaikinis komercinis atvirukas atsirado XIX a. Anglijoje. Ir nors siųsti fabrikuose atspausdintus atvirukus buvo laikoma blogu tonu, XX a. pr. komerciniai atvirukai užkariavo visą Europą.
Tradicija siųsti kalėdinius sveikinimo atvirukus, kurių reversuose gausu rašytinių palinkėjimų, Lietuvoje atsirado XIX–XX amžių sandūroje. Tarpukario Lietuvoje, atsiradus telefono ryšiui, atvirukų siuntimas kiek sumažėjo, bet tradicija išliko, o ypač išpopuliarėjo kalėdinių atvirukų leidyba. Dažniausiai Lietuvos leidėjai užsienio (Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos) leidyklose nusipirkdavo teisę ant tenykščių sveikinimo atvirukų klišių uždėti lietuviškus užrašus ir taip juos pritaikydavo Lietuvos rinkai, todėl dažnai atvirukų kampuose matyti užsienio leidėjų logotipai, spaudos variantai, kartais tiražų duomenys, rodantys, kad Vakaruose jie buvo spausdinami ir pardavinėjami masiškai. Šioje parodoje pristatomi atvirukai daugiausia atkeliavę iš Vokietijos ir Prancūzijos spaustuvių ir papildyti lietuviškais įrašais, įspaudais „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“ ar „Su Naujaisiais metais!“.
Kalėdinė tarpukario atvirukų iš Petro Kaminsko archyvų paroda veiks iki sausio 17 d. Apžvalgos aikštelėje esančią ekspoziciją galima aplankyti antradieniais–sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 12 val. iki 22 val. Parodos lankytojai raginami elgtis atsakingai bei prašomi laikytis visų tuo metu galiojančių Vyriausybės nurodymų.
