Laisvūnas Vaičiūnas: „Programos mokyklų neuždarinėja, mokyklas uždarinėja natūralūs visuomenės procesai“

2022-aisiais metais startuoja „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pagrindinis tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje savivaldybėje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kurios reikšmingai sumažintų mokinių pasiekimų atotrūkį, sudarytų visiems vienodai kokybiškas sąlygas mokytis. Apie tai, ko tikimasi iš „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, ar ji atitinka savivaldybės lūkesčius, kalbamės su Radviliškio rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėju Laisvūnu Vaičiūnu.

Gerbiamas vedėjau, jau paskelbtas „Tūkstantmečio mokyklų“ programos aprašo projektas. Kokius šios programos privalumus įžvelgiate ir kas kelia susirūpinimą?

Į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą žiūriu labai pozityviai. Ir pozityviai žiūriu dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas – programai įgyvendinti numatyta 210 milijonų eurų ir ES struktūrinių fondų ir 44 milijonai eurų iš valstybės biudžeto. Tokia investicija į švietimą yra tikrai didelis privalumas. Ir atrodo, kad ta investicija bus labai naudinga, nes programos tikslai ir uždaviniai labai kilnūs. Net ir labai norėdamas negalėčiau kritikuoti programos apraše numatytų tikslų – stiprinti esamas mokyklas, gerinti mokinių pasiekimus, diegti naujas socialines inovacijas, modernizuoti infrastruktūrą, priartinti švietimo paslaugas arčiau namų. Tai ar begali būti geresni tikslai?

Taigi, kai skaitau programos aprašą, matau vien tik programos privalumus. Susirūpinimą kelia  tik vienas klausimas: ar Radviliškio rajono savivaldybė pateks į pirmąjį etapą. Visą kitą būtų galima padaryti.

Mokyklų galinčių pretenduoti į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą rajone turite ne vieną?

Taip, mokyklų, atitinkančių šios programos reikalavimus, turime ne vieną, bet tik viena Radviliškio rajono savivaldybės mokykla galės pretenduoti dalyvauti programoje. Tačiau, manau, ir ta viena „Tūkstantmečio mokykla“ atliks svarbų vaidmenį stiprinant rajono švietimo įstaigas. Programoje numatyta švietimo įstaigų tinklaveika. Jei būtų pasirinkta viena Radviliškyje esanti mokykla, ji galėtų skleisti savo patirtį ir dalytis kadrais su bet kuria rajono mokykla.

Tai programos aprašas pranoko Jūsų lūkesčius ar tokio ir tikėjotės?

Apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kalbama beveik metus laiko, tai kažką apie ją žinojome, kažką skaitėme. Taigi aprašas nei pranoko lūkesčių, nei kažkuo nustebino, nei nuvylė. Aš asmeniškai, kaip ir sakiau, labai pozityviai ją vertinu, labai laukiu jos pradžios ir norėčiau, kad Radviliškio rajonas būtų pirmame programos įgyvendinimo etape.

Galbūt teikėte pasiūlymų rengiant šią programą?

Rugsėjo mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei lankantis Radviliškyje ir pristatinėjant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, mes papasakojome apie rajone esančius gan sėkmingo įtraukiojo ugdymo pavyzdžius ir pasiūlėme savo pagalbą dalijantis patirtimi. Ministrė užsirašė mūsų pasiūlymą, pasidomėjo mūsų pavyzdžiais.

Ir kokie tie pavyzdžiai?

Turime dvi ugdymo įstaigas – tai Šeduvos gimnazijos skyrius ir kelios klasės Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje, kur ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Šiems vaikams organizuotas atskiras ugdymo procesas, bet jie sėkmingai dalyvauja mokyklos gyvenime, neformaliojo švietimo užsiėmimuose, taip pat ir kai kuriuose formaliojo ugdymo procesuose. Tad šių vaikų integracijoje  dalyvauja visa mokyklos bendruomenė, įtraukdama kiek galima plačiau į visas veiklas.

Tų mokyklų mokytojai, dirbantys su vaikais, turinčiais  specialiųjų poreikių, turi daugiau įgūdžių ir žinių negu kiti pedagogai.

Žinoma, 2024-aisiais įvedant įtraukųjį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, manau, vyks ir mokytojų, ir švietimo įstaigų vadovų mokymai. Taigi laukia nauji uždaviniai, nauji darbai.

Grįžkime prie „Tūkstantmečio mokyklų“ programos. Kaip ši programa atsilieps rajono mokyklų tinklui?

Nors socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje perskaitau nemažai skambių antraščių, kad dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos bus naikinamos gimnazijos, pagrindinės mokyklos, bet aš su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinku, nes visiškai neįžvelgiu tokių sąsajų ir vadinu tai demagogija tiesiogine  to žodžio prasme. Mokyklų tinklas keitėsi, keičiasi ir keisis visai dėl kitų priežasčių. Visuose Lietuvos kaimuose mažėja gyventojų, mažėja mokinių, dalis kaimuose esančių mokyklų nėra patrauklios nei vaikams, nei jų tėvams, nei mokytojams. Prie tokių rezultatų atvedė įvairios priežastys. Programos mokyklų neuždarinėja, mokyklas uždarinėja  natūralūs visuomenės procesai, kai žmonės migruoja, keičia darbą, ieško, kur geriau, kur platesnė rinka.

Tad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tikrai neatsilieps švietimo įstaigų tinklui, nes jo pokyčiai susiję su visai kitais gyvenimo reiškiniais.

Ministerijos mokyklų tinklų pertvarkos projekte numatyta, kad mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau vaikų turi būti reorganizuojamos arba likviduojamos. Kaip tai atsilieps rajono mokykloms?

Jeigu dešimtmetėje mokykloje mokosi mažiau nei 60 vaikų, vadinasi, klasėje vidutiniškai mokosi tik šeši vaikai. Logiška, kad tos klasės jungiamos. Mano įsitikinu, jungtinės klasės yra visiškas vaikų žalojimas. Iš tiesų tai yra blogis. Ir aš asmeniškai mažų mokyklų išsaugojimo idėjos nepalaikau, nepaisant, koks švietimo korifėjus tą idėją iškelia. Saugodami mažas mokyklas, mes tik didiname mokinių pasiekimų atotrūkį. Juk neinvestuojama nei į mažų mokyklų laboratorijas, nei į technologijas, nei į priemones. Tokių mokyklų vaikai lieka tarsi kokiame rezervate.

Radviliškio rajone šiuo metu tokios problemos neturime, bet yra mokyklų, kurios po kelerių metų gali susidurti su tokiu iššūkiu. Tose mokyklose yra ir aikštynai, ir sporto salės, ir laboratorijos, bet, jei ir toliau mažės vaikų skaičius, vadinasi, jos neturės ir galimybių įdiegti sparčiai besikeičiančių naujausių šių laikų vaikų ugdymui reikalingų technologijų ir priemonių. Pagaliau didesnės klasės ir didesnė mokyklos bendruomenė reikalinga ir vaikų socializacijai. Juk vėliau jie negyvens mažutėse bendruomenėlėse.

Ir netiesa, kad mažose mokyklose geresni rezultatai. Lietuvoje nėra nė vieno moksliškai pagrįsto tyrimo, parodančio, kad jose pasiekimai yra didesni.

Be to, į mokyklų tinklo optimizavimą reikėtų pasižiūrėti ir dar vienu kampu: kasmet vis labiau trūksta mokytojų. Po kokių penkerių metų pajusime katastrofišką šių specialistų stygių. Tad mokytojai, nuogąstaujantys, kad neteks darbo, yra visiškai neteisūs. Jei jie turi šiek tiek laiko ir galimybių, jiems vertėtų pagalvoti apie savo profesinių kompetencijų praplėtimą ir jie bus labai patrauklūs švietimo rinkoje. Yra grėsmė, kad stengdamiesi išlaikyti mažas mokyklas, mes jas išlaikysime, bet neturėsime jose dirbančių mokytojų.

Tai su kokiomis nuotaikomis pasitinkate ateinančius metus ir kas laukia Radviliškio rajono švietimo 2022-aisiais?

Kadangi esu optimistas, pirmiausia labai tikiuosi, kad mūsų rajonas jau kitais metais dalyvaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Tai būtų labai didelis žingsnis į priekį gerinant rajono švietimą.

Labai tikiuosi, kad rajono taryba patvirtins lėšas dar kelių STEAM laboratorijų steigimui rajono mokyklose. Šias laboratorijas turime Lizdeikos, Baisogalos ir Šeduvos gimnazijose, Kudirkos ir Vaižganto progimnazijose bei Gražinos pagrindinėje mokykloje. Tad tikiuosi, kad šias laboratorijas galėsime įsteigti ir kitose mokyklose.

Dėkoju už pokalbį.