Kūčių stalas: ar visų mėgstama silkė – vis dar tvarus pasirinkimas?

Skonis ir kaina – tai turbūt pagrindiniai kriterijai, lemiantys, kokia žuvis atsiduria ant kiekvieno iš mūsų Kūčių stalo. Visgi, šventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ir į tai, ar šiai rūšiai negresia pavojus išnykti.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – šių rūšių iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. Šventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau“, – sako LGF žuvininkystė ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, laisvėje sugautos lašišos, tropinių krevečių.

„Nors silkė vis dar išlieka vienu geriausių pasirinkimų, tačiau Baltijos jūroje turimo silkės porūšio – strimelės, kvotos šiemet stipriai sumažintos, nes net ir šios žuvies išteklių būklė smarkiai prastėja. Taigi, renkantis silkę, strimelę, rekomenduojama pasitikrinti, ar ji yra pagauta ne ties vakariniais Airijos krantais arba Šiauriniai Škotijos krantais, kur šiuo metu kaip tik žvejoja laivas „Margiris“ – didžiausias Lietuvos žvejybinis laivas ir antras pagal dydį tralas pasaulyje. Beje, kartu „Margiriu toje pačioje vietovėje gaudo ir pats didžiausias tralas pasaulyje „Annelies Ilena“, plaukiojantis su Lenkijos vėliava. Šiuos laivus lydi dar vienas lenkų laivas „Alina“ ir bendrai jie į krantą gali pargabenti virš 22000 tonų žuvies – tai yra nesuvokiamai dideli skaičiai“, – pasakoja R. Staponkus.

Kaip gerus pasirinkimus taip pat galima įvardinti karpius, Baltijos šprotus bei kitas vietines žuvis. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo išneršti – palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.

„Geriausia – vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rūšis nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą“, – užtikrina LGF atstovas.