Šiaulietė tatuiruočių meistrė Simona Cherry: „man žiauriai skauda, kad Šiauliai taip nepelnytai nurašomi“

Susitikti pokalbiui su Simona Cherry jos tatuiruočių salone buvo nepaprastai įdomu – ji dirba viena, turi daug visokiausios patirties ir Šiaulius ji myli vos ne kaip savus vaikus: labai ir beatodairiškai.  Apie tai, kaip gyvenime atsirado spalvoti paveikslėliai ant kūno, kaip ji mato Šiaulius, miesto perspektyvas ir koks miesto objektas yra dažniausiai tatuiruojamas – šiame interviu.

Su Simona Cherry pasikalbėti susitikome jos tatuiruočių salone, pasidarėme kavos ir diktofonas buvo įjungtas, kad įrašytų jos garsų juoką, prisiminimus ir visus kitus įdomius dalykus, nuskambėjusius valandą klaidžiojant po istorijas, gatves ir svajones. Prikalbėjome tiek, kad net keliems interviu užtektų, gal taip ir bus, o dabar skaitykite pirmąjį.

Pirmą tatuiruotę Simona prisiminė pasidariusi kaip priklauso – studijoje: „Mes su draugais karts nuo karto vis užsukdavom į tatuiruočių studiją „Totemas tattoo“ Šiaulių viešbutyje. Tai buvo pati pirmoji tokia studija mieste. Ten dirbęs „totemas“ Tomas vieną dieną užklausė: „Na, kada tau ką darom?“. Ir aš tokia, 16 metų, nepasimečiau: „Tai galim, kada padarysi?“

Dešimtmetis su tatuiravimo mašinėle

Simonos „spalvotų paveikslėlių ant kūno“ pradėjo daugėti nuo kokių 19-os metų, kai atsirado savos pajamos iš ko darytis tatuiruotes: porą piešinių ji pasidarė pati, tiesa, tada dar negalvodama, kad kitiems jas darys. „Man tatuiruotės nuo vaikystės buvo kažkas tokio. Kuo daugiau tatuiruočių ant kūno, tuo man gražiau. Tai tarsi žiauriai gražūs drabužiai“, – pasakojo Simona.

Ji tatuiruoja nuo 2011 metų vasaros ir prisipažįsta, kad kiekvieną dieną dirbant vis dar kyla mintis, kad kažko nemoka, nesupranta, gali nepavykti: „Negaliu savęs vadinti pro, bet žinau, kad jau galiu piešti net užsimerkus.“

Šiauliai kaip miestas – tinkamas tatuiruoti? Visiškai!

Prieš keletą metų su Simona buvome susitikę dėl 10-ojo „Geležinės lapės“ gimtadienio – kūrėme trumpą filmuką apie tatuiruojamą ant rankos skulptūros paveikslėlį. Tatuiruočių meistrė tada užsiminė, kad Šiaulių miesto simboliai gali tapti puikiomis tatuiruotėmis: „Esu tikrai ne kartą dariusi Auksinį berniuką (skulptūrą „Šaulys“), taip pat ir skulptūrą „Skaitantis žmogus“. Esam darę šiaip Šiaulių objektų visokių, pvz. vandens bokštą miesto fone, kolega Rokas darė visą Šiaulių panoramą. Aš net „Gaidžio“ eskizą esu piešus – tarėmės su klientu dėl piešinio, bet jis iš užsienio buvo, kažkaip negrįžo ir nunyko ta tatuiruotės idėja. Bet tikrai būtų buvę žiauriai cool tą „Gaidžio“ laikrodžio tatuiruotę padaryt.

O dabar apie Šiaulius – miestą, dėl kurio skauda

„Man žiauriai skauda, kad Šiauliai, kaip miestas, yra taip nepelnytai nurašomi. Tarsi tai būtų miestas toks kaip apie nieką. Labai pikta būna, kai Šiaulius su Panevėžiu lygina. Arba, kai sako „Šiaule“. Kas Šiauliuose taip sako? NIEKAS.

Daug kas manęs klausia – tai kodėl Šiauliai? Sakau, čia visko yra, viską mes turim: muziką, teatrą, bohemą. Juk ne veltui mus vadindavo tuo lietuvišku Liverpuliu. Ir ta meninė gyvastis dar visai nenunykusi. Mes čia turime nerealius menininkus, kurie visą laiką stengiasi“, – emocingai kalbėjo Simona.

Ji atkreipė dėmesį ir į industrinę miesto tapatybės dalį. „Mes gamyklų ir fabrikų miestas. Industrinis rokenrolinis miestas. Šiauliuose visko buvo ir visko yra, bet pas mus tas viskas kažkaip tvariai susijungia“, – pasidžiaugė Simona.

Pasak jos, miestas akivaizdžiai gražėja, auga, keičiasi: „Miestas kompaktiško dydžio, patogus gyventi. Medžių kirtimas centre vyko, gaila buvo, bet Tilžės gatvės balkonus aš tik medžiams kritus pamačiau – kokio jie grožio!“

„Visi bulvaro akcentai man yra kažkokia fantastika, mano vaikystė. Kiekvieną kartą praeinant vis pasižiūriu. Labai faina senoji gėlių parduotuvės reklama, kur lietuviškai ir rusiškai užrašyta“, – sakė šiaulietė.

O kaip žmonės? Juk miesto svečiai pastebi, kad mieste mažoka žmonių, ypatingai tai pastebima bulvare. „Yra tų žmonių Šiauliuose, pilna, bet  tarp senų žmonių visiškai neišugdytas įprotis eiti kažkur pasisėdėti. Žinau iš savo a. a. mamos – kam eiti kavą į kavinę gerti, jei galima kavos namie pasidaryti. Mūsų karta, 30–35 metų, jau verčiau išeisim į lauką pasivaikščiosim, nei sėdėsim namie ir tos kavos atsigersim“, – kalbėjo Simona.

Kita vertus, vakarais bulvaro pramogų vietos gali dirbti tik iki 22 val., o rytais niekas nesiskubina atsidaryti ir kyla klausimas – o kur papusryčiauti mieste? „Presto“ vienintelė vieta, kur tu anksti ryte gali nueiti atsigerti kavos ir suvalgyti pusryčius. Daugiau nėra kur. Norėtųsi tokios social vietos, kur ateini 15 minučių, greitai pavalgai ir išeini. Mes tikrai tam priaugome, žmonės nori tokios vietos“, – savo matymą pateikė tatuiruočių meistrė.

Mėgstamiausios miesto vietos

Kalbėdama apie mėgstamiausias miesto vietas, Simona vos spėja viską vardyti: bulvaras („žiauriai cool, gal čia įkalta nuo vaikystės“), „Auksinis berniukas“ (aut. – Saulės Laikrodžio aikštė) su visa Talkšos pakrante, Salduvė, geležinkelio stotis („su vaikais važiuodavom vakarais pasižiūrėti į traukinius“), Rėkyva („niekada gyvenime į Rėkyvos pusę nevažiuodavau, bet va mano draugai gyvena soduose ten ir mes vieną, antrą kartą ten nuvažiavome tiesiog pasėdėti, pasivaikščioti“), Venclauskių namai-muziejus („vienas gražiausių namų Šiauliuose. Kiekvieną kartą praeidama seilę varvinu, kaip man ten gražu“).

„Mieste yra tokių vietelių, kurios tiesiog savos. Net kiemai, pvz. Vasario 16-osios kiemas už baro arba tas prie Dramos teatro skveras, buvusio Humanitarinio (fakulteto) kiemas. Jame apskritai tilpo visi – reperiai, pankai, reiveriai, visi išsisėdėdavo. Visi turėjo savo kampukus ir viečikes. Buvo laikai, kai „Alitos“ kavinėje net stalo negaudavai, tai buvo kažkokia menininkų meka, „Pogo“ baras buvo grynai rokenrolo baras, nes Šiauliai yra rokenrolo miestas. „Kišenė“ yra visiškai idėjinė vieta, žmonės dirba dėl to, kad turi būti „Kišenė“ Šiauliuose ir niekam daugiau neįdomu“, – teigė ji.

„Manau, kad palinkėčiau Šiauliams niekada nenustoti keistis. Jei liksime vienoje vietoje, jei užsistovėsime, mus ištiks stovinčio vandens likimas. Mano manymu, tas kitimas yra gerai, jis ne visiems patinka, jis ir negali visiems patikti. Juk čia ne doleris, visiems nepatiksi.

Daugiau idėjų, idėjiškumo, kad daug kas vyktų iš idėjos, o ne iš išskaičiavimo. Aišku, kad viskas turi išsiskaičiuoti, bet norėtųsi, kad tos aistros būtų daugiau. Tos meilės tam pačiam miestui, noras, kad miestui būtų geriau, ne man kad geriau, nes kai tik man bus geriau, kas iš to.

Juk mes turime daug sporto komandų: regbio, futbolo, krepšinio ir to paties žolės riedulio – kur tos sporto šventės? Juk yra nauji stadionai, tai kur tas veiksmas? Mes tiesiog neišnaudojame. Žmonėms reikia rodyti, ką mes turime. Tada ir patys tuo patikėsime“, – pokalbį baigė tatuiruočių meistre dirbanti Simona Cherry.

 

Blic klausimai:

Geriausia vieta pasimatymui Šiauliuose: Fotografijos muziejuje ant stogo.

Geriausia vieta pasitikti saulę Šiauliuose: Salduvės piliakalnis.     

Šiaulių pasididžiavimas: miesto laikrodis „Gaidys“ ir pasimatymas „prie Gaidžio“.

Skaniausia Šiauliuose: arbatinėje „Presto“ labai skanūs pusryčiai, kavinėje prie Šokolado fabriko „Rūta“ skanu, restoranas „Avenue Brasserie“ puikus.

Šiauliuose pailsėti galima: prie Šiaulių „jūros“, Rėkyvoje, Salduvėje, bulvare.